ŠALČIUS PETRAS[1893 01 25 Čiudiškiuose (Prienų r.) – 1958 04 22 Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse], ekonomistas, kooperacijos teoretikas ir praktikas, profesorius.

1918–1940 m. gyveno Kaune.

Baigęs Maskvos universitetą grįžo į Lietuvą ir pasišventė kooperacijos idėjos įgyvendinimui. 1919 m. Prekybos ir pramonės ministerijoje įsteigė Kooperacijos departamentą, kūrė kooperatyvus bei kooperacijos sąjungas, rengė metodiką. Jo parengtas „Kooperacijos bendrovių ir jų sąjungų įstatymas“, priimtas 1919 m., veikė iki 1940 m. 1919–1940 m. redagavo kooperatininkų žurnalą „Talka“. 1919–1925 m. buvo Lietuvos kooperacinių bendrovių sąjungos valdybos pirmininkas, taip pat – Lietuvos kooperatininkų draugijos steigėjas ir ilgametis pirmininkas, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų narys, Kooperacijos banko valdybos narys, Lietuvių-švedų draugijos pirmininkas. 1931 m. tapo Tarptautinio kooperacijos instituto nariu. 1939 m. priimtas į Žurnalistų sąjungą.
Nuo 1922 m. buvo LU Teisių fakulteto Ekonomikos katedros docentas, nuo 1935 m. – profesorius. 1939 m. jam suteiktas mokslinis daktaro laipsnis. 1940 m. tapo KVU prorektoriumi, o 1942 m. – LMA akademiku. Jo „Kooperacijos paskaitos“ (1928), „Kooperacija“ (1989) ir kt. aktualūs ir šiandien. Stambesni veikalai „Tautos ūkis ir kooperacija“ (1934), „Kas yra Lietūkis“ (abu 1938). Jis paskelbė apie 600 originalių ir verstų publikacijų ir apie 20 liko nespausdinta. Jo kūrybinis palikimas saugomas Vilniaus universiteto ir Kauno apskrities viešojoje bibliotekose, bei LMA centriniame archyve. Išleisti Petro Šalčiaus „Raštai“, 4 t. (Vilnius, 1989–1998) bei monografijos „Lietuvos žemės ūkio istorija“ bei „Lietuvos prekybos istorija“ (abi Vilnius, 1998).
Nuo 1940 m. dirbo Vilniuje. Iki vokiečių okupacijos pabaigos ėjo Lietuvos teisės ir ūkio istorijos instituto direktoriaus pareigas. 1946 m. išrinktas Ekonomikos instituto vyr. moksliniu bendradarbiu. 1945–1950 m. dirbo Kauno universitete, o vėliau buvo apkaltintas ir atleistas iš darbo, nes kritikavo kolūkinę santvarką. Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjunga išleido „Petras Šalčius: bibliografinė rodyklė“ (Kaunas, 1992), o Vincentas Lukoševičius – monografiją „Profesorius Petras Šalčius: jo kooperacinė, pedagoginė ir mokslinė veikla“ (Vilnius, 2004).

1993 m. Šalčių sodyboje Čiudiškiuose (Prienų r.) Mato Šalčiaus ir jo brolio ekonomikos mokslų daktaro Petro garbei atidengta memorialinė lenta. Prienų kraštotyros muziejuje veikia mokslininko prof. Dr. Petro Šalčiaus ekspozicija.

nuotrauka 1994 10 28 Centre ant namo (V. Putvinskio g. 12) iškilmingai atidengta memorialinė lenta: „Čia 1922–1958 m. gyveno žymiausias Lietuvos kooperacijos teoretikas ir praktikas, ūkio istorijos tyrinėtojas, ekonomikos mokslų daktaras profesorius akademikas Petras Šalčius ir rašytoja Ananina Gustaitytė-Šalčiuvienė“ (Kauno m. mero 1994 03 10 potv. Nr. 176).

2004 m. viena Romainių gatvė pavadinta brolių M. ir P. Šalčių vardu. (KMS tarybos 2004 09 09 sprend. Nr. T-492; Kauno m. sav. administracijos direktoriaus 2006 05 04 įsak. Nr. T-182).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Kiek daug pamirštų vardų. – Iliustr. // Kauno diena. – 1994, lapkr. 9, p. 9.
2. Kirlys, Jonas. Kauno, Vilniaus universitetų profesorius Petras Šalčius // Lietuvos aidas. – 2006, bal. 6, p. 6.
3. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
4. Parėjo ir Petras. – Iliustr. // Tėviškės žinios – 1993, birž. 19, p. 5.
5. Strukčinskas, Mindaugas. Akademiko Petro Šalčiaus 110 metų gimimo sukaktis. – Portr. // Mokslo Lietuva. – 2003, saus. 23, p. 15.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka