ŠARAUSKAS JUOZAS [1894 01 20 Komariškiuose (Kėdainių r.) – 1941 06 26 Červenėje (Baltarusija)], Lietuvos kariuomenės savanoris, pulkininkas.

1920–1941 m. gyveno Kaune.

1918 m. pabaigoje su dviem broliais įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. 1919 m. už sėkmingą Kėdainių gynybą Juozas apdovanotas 5-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu su kardais ir paskirtas Kėdainių srities karo komendantu. 1920 m. jam suteiktas kapitono laipsnis. Spalio mėn. suformavo 12-ąjį pėstininkų pulką ir buvo paskirtas 2-ojo bataliono vadu Kaune. 1921 m. vedė, 1922 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1923 m. dalyvavo vaduojant Klaipėdą, gavo majoro laipsnį. Nuo 1924 m. dirbo Lietuvos kariuomenės gen. štabo Operacijų skyriuje, vėliau – Karo mokslų valdyboje, įsitraukė į Šaulių sąjungos veiklą.
1925 m. buvo Topografijos skyriaus geodezininkas ir Susisiekimo skyriaus ypatingų reikalų karininkas. Tais pačiais metais įstojo į LU Teisių fakultetą, tačiau dėl sveikatos studijas nutraukė. 1926 07 23 J. Šarauskas paskirtas Karo muziejaus konservatoriumi. 1928–1940 m. buvo Kariuomenės štabo spaudos ir švietimo skyriaus viršininkas, rūpinosi karinės spaudos kokybe ir platinimu.
1934 m. J. Šarauskas – Vytauto Didžiojo karo muziejaus kolegijos narys, dažnai pavaduodavo gen. V. Nagevičių, per radiją vedė kariuomenės pusvalandžius, rūpinosi muziejaus statyba ir eksponatais. Būdamas Lietuvos vyr. skautininku, 1935–1940 m. aktyviai organizavo skautų stovyklas, ekskursijas, paskaitas ir kt. Sovietams okupavus Lietuvą, buvo paskirtas Kariškai istorinio muziejaus direktoriumi. J. Šarauskas ilgai priešinosi muziejaus likvidavimui: slėpė P. Lukšio ir A. Juozapavičiaus biustus, stengėsi išsaugoti Knygnešių sienelę ir kt.
1940 m. atleistas iš kariuomenės, 1941 m. suimtas ir kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Birželio 23 d. pervežtas į Minską, pėsčiomis su kitais kaliniais varomas į Červenę susmuko ir miške buvo nušautas. Apdovanotas Vyčio Kryžiaus II rūšies 3-ojo laipsnio ordinu be kardų (1928), DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu (1929), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių bei Nepriklausomybės medaliais (1928), „Plieno sparnų“ garbės ženklu (1938), Šaulių žvaigžde bei įvairiais skautų apdovanojimais.

nuotrauka 1994 m. Žaliakalnyje prie namo (Dainavos g. 2) atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1932–1941 m. gyveno Lietuvos kariuomenės savanoris, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, Skautų sąjungos brolijos vadas, pulkininkas Juozas Šarauskas. Bolševikų sušaudytas Červenėje 1941 06 26“ (Kauno m. mero 1994 01 24 potv. Nr. 57).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Atidengta memorialinė lenta skautų vadui Juozui Šarauskui // Kauno diena. – 1994, rugpj. 24, p. 1.
2. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
3. Markūnas, Algirdas. Šauliui, savanoriui, skautui, muziejininkui – 110. – Iliustr. // Trimitas. – 2004, Nr. 2, p. 20–22.
4. Poniškaitis, Jonas. Kauniečiai prisiminė liūdną sukaktį – Ribentropo-Molotovo pakto 55-ąsias metines. – Iliustr. // Tėviškės žinios. – 1994, rugpj. 25, p. 1.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka