ŠIMKUS STASYS [1887 02 04 Motiškiuose (Jurbarko r.) – 1943 10 15 Kaune; palaidotas Petrašiūnų kapinėse. 1964 m. pastatytas antkapinis paminklas (skulpt. Vladas Žuklys, archit. Simonas Ramunis)], chorvedys, kompozitorius, pedagogas, profesorius, lietuvių muzikos klasikas.

1897–1900 m., 1920 m., 1930–1943 m. gyveno Kaune.

Pastebėję gabumus muzikai, dešimtmetį sūnų iš Seredžiaus tėvai atvežė į Kauną. Trejus metus jis lankė J. Naujalio vargonininkų ir dirigentų kursus, giedojo Arkikatedros chore. Po to vargonavo Čiobiškyje, Skirsnemunėje ir kitose vietovėse. Užrašinėjo liaudies dainas, organizavo bažnytinius chorus, o atgavus spaudos laisvę – vaidinimus ir koncertus. Vėliau mokėsi Vilniuje, Varšuvoje ir Peterburge. Penkerius metus gyveno JAV.
1920 m. grįžęs į Kauną atgaivino suirutės metais pakrikusį „Dainos“ chorą ir jam vadovavo. Lenkams užpuolus Lietuvą, važinėjo su koncertais, skleidė patriotines idėjas. 1922 m. buvo Lietuvos meno kūrėjų draugijos valdybos pirmininkas. Rengė pirmąsias Dainų šventes ir joms dirigavo. Nuo 1925 m. buvo Chorvedžių draugijos meno komiteto narys. Kompozicijos žinias gilino Vokietijoje. Klaipėdoje įkūrė muzikos mokyklą, sukūrė dainą „Lietuviais esame mes gimę“ (žodžiai Jurgio Zauerveino), kuri tapo Mažosios Lietuvos himnu.
1927 m. Aleksote iš M. K. Čiurlionio brolio nusipirko namą, pasodino 2 ha sodą, laikė bites, vargonininkavo Fredos bažnyčioje. Nuo 1930 m. Kaune dirbo Valstybės teatro dirigentu, 1933–1936 m. – VDU mišraus choro vadovu ir Švietimo ministerijos muzikos inspektoriumi-patarėju. 1937 m. gavo 600 Lt. pensiją ir ūkininkavo Birutėje esančioje sodyboje. 1941 m. buvo pakviestas dėstyti Kauno konservatorijoje, 1942 m. tapo profesorumi. Parašė operą „Pagirėnai“ (1942 m. pastatyta Kaune pavadinimu „Kaimas prie dvaro“), kantatų, simfoninę poemą „Nemunas“. Surinko apie 1200 lietuvių liaudies melodijų, harmonizavo apie 200, parašė daugiau kaip 50 originalių dainų. Išleido 5 „Lietuvių liaudies dainų“ sąsiuvinius (1936–1937).
1972 m. jo tėviškėje atidengtas paminklinis akmuo su bareljefu (skulpt. A. Ambraziūnas, archit. V. Kugevičius). Muzikologė Dana Palionytė parengė knygas „Stasys Šimkus: straipsniai, dokumentai, laiškai, amžininkų atsiminimai (Vilnius, 1967) ir „Stasys Šimkus“ (Vilnius, 1988). 2012 m. iš serijos „Žymūs žmonės“ išleistas 2,90 Lt vertės pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė).

1954 m. Žaliakalnyje esanti Kauko alėja pavadinta S. Šimkaus vardu (Kauno m. DŽDT VK 1954 10 27 sprend. Nr. 655). 1994 m. alėja atgavo senąjį pavadinimą. 1994 m. Aleksoto mikrorajone Birutėje kompozitoriaus vardu pavadinta nauja gatvė, jungianti Vaivorykštės ir Katiliškio gatves (Kauno m. sav. tarybos 1994 10 06 sprend. Nr. 649).

1958 m. įsteigta kasmetinė Stasio Šimkaus vardo premija už geriausias dainas saviveiklos kolektyvams.

1970 m. ant Aleksoto mikrorajone Birutėje esančio namo (Bitininkų g. 45) prikabinta atminimo lenta lietuvių ir rusų kalbomis: „Čia gyveno ir kūrė kompozitorius Stasys Šimkus, 1927–1943“ (Skulpt. Bronius Petrauskas). Nuo 1979 m. jame veikė memorialinė ekspozicija, kuri minint 100-ąsias kompozitoriaus gimimo metines 1987 m. buvo atnaujinta.
2006 10 06 ant S. Šimkaus namo atidengta nauja memorialinė lenta. JAV gyvenantis sūnus Neris tėvo sodybą padovanojo Kauno jėzuitų gimnazijai, kurioje mokėsi ir liko dėkingas už suteiktas žinias.
Prieiga per internetą: http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/valstybes-pavainike-tures-seimininka-41514   [žiūrėta 2010 05 18]

Nuo 1975–ųjų kas antri m. organizuojamas tarptautinis Stasio Šimkaus vardo chorų konkursas.

nuotrauka 1987 m. Miesto sode prie muzikinio teatro kompozitoriaus garbei pastatytas paminklinis biustas (skulpt. Mindaugas Šnipas, archit. Jonas Jucaitis).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Burokaitė J. S. Šimkaus memorialinė ekspozicija // Muziejai ir paminklai. – 1982, [Nr.] 4, p. 38–39.
2. Jėzuitų gimnazija dovanų gavo sodybą. – Iliustr. // 15 min. – 2006, spal. 6, p. 7.
3. Kauno m. gatvių sąrašas.
4. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
5. „Prisimink mane, čiulbuonėlį“ // Stasys Šimkus / Dana Palionytė. – Vilnius, 1988. – P. 73–84.
6. Ragulskienė, Elena. Kviečia naujas kultūros židinys // Kauno tiesa. – 1979, gruod. 9, p. 5.
7. S. Šimkaus g. – Portr. // Kaunas, gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 154–155.
8. Stasys Šimkus: 1887–1943 / Leidinį parengė Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė, Vida Bingelienė. – Kaunas, 2007. – 32 p. : iliustr.
9. Stasys Šimkus. – Portr. // Kūrėjai ir jų memorialinės vietos / Stasė Ramanauskienė. – Vilnius, 1984. – P. 49–51.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka