ŽLABYS-ŽENGĖ JUOZAS [1899 05 02 Gimbūčiuose (Joniškio r.) – 1992 09 09 Kaune], Lietuvos kariuomenės savanoris, poetas avangardistas.

1919–1945, 1958–1992 m. gyveno Kaune.

1919 06 19 iš Žagarės atvykusiam savanoriui J. Žlabiui Kauno raitelių pulko kareivinės Žaliakalnyje tapo namais. Ten įgijo raštininko specialybę, dirbo karininkų bibliotekoje, atstovavo kariams spaudoje. Dar Žagarėje sukurtus eilėraščius pasirašė Žengės slapyvardžiu ir nusiuntė savaitraščiui „Lietuva“. F. Kirša juos išspausdino ir paprašė naujų eilėraščių almanachui „Šaka“. Taip jaunasis karininkas susipažino su „keturvėjininkais“, pamėgo bohemos gyvenimą. Rašė korespondencijas bei literatūrinius tekstus: poeziją, feljetonus, recenzijas ir kt. Jo kūrinius spausdino „Karys“, „Mūsų žinynas“, „Kardas“, „Sekmoji diena“, taip pat „Krivūlė“ ir „Naujasis žodis“. J. Žlabys gyveno Žaliakalnyje, dalyvavo literatūriniame ir visuomeniniame gyvenime: padėjo organizuoti lietuviškus vakarus bei biblioteką, grojo dūdų orkestre.
1920–1921 m. mokėsi Karo mokykloje, kurią baigė leitenanto laipsniu ir buvo paskirtas į 3-ąjį kavalerijos pulką. Baigęs Aukštuosius DLK Vytauto kursus, 1927 m. buvo paskirtas vyresniuoju pulko leitenantu. 1926 m. dalyvavo nuverčiant prezidentą K. Grinių. 1929 10 23 tapo I husarų pulko kapitonu. Įstojo į LU (tiksli data nežinoma), tačiau studijų nebaigė.
1931 m. patvirtintas pulko žemesniųjų karininkų garbės teismo nariu. Už dalyvavimą „Voldemarininkų puče“ atleistas iš pulko komendanto pareigų turėjo palikti Kauną, tačiau nepakluso ir pasiliko mieste. Nesulaukęs jokių sankcijų, darbavosi „Lietuvos aido“ redakcijoje. Nuo 1934 m. gyveno M. Jankaus g. 10, įstojo į Žurnalistų sąjungą, dalyvavo Baltijos žurnalistų suvažiavime.
Apdovanotas DLK Vytauto 5-ojo laipsnio ordinu, Nepriklausomybės dešimtmečio medaliu.
1940 m. išleido apsakymų rinkinį „Gyvenimo novelės“. Prasidėjus II pasauliniam karui, dirbo dienraštyje „Į laisvę“ (nuo 1943 m. – „Ateitis“). 1945 m. sausio 1 d. įsidarbino Karo muziejaus paminklų apsaugos archyvų skyriaus vedėju. Gegužės mėn. iš pareigų buvo atleistas, suimtas ir ištremtas į Vorkutos lagerį. 1958 m. grįžo į Kauną. Dirbo neoficialiai, kartais rašė mokslinius straipsnius prisidurdamas prie 25 rublių pensijos. Kūrė eiles, bendradarbiavo Mažosios lietuvių tarybinės enciklopedijos redakcijoje, rašė atsiminimus apie „keturvėjininkų“ literatūrinį sąjūdį. 1972 m. vedė savo ilgametę bičiulę N. Preikšaitę ir apsigyveno K. Būgos g. 27.
Prasidėjus Atgimimui sulaukė dėmesio, 1990 m. vėl tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nariu, gavo personalinę pensiją. 1992 m. jam suteiktas Lietuvos kariuomenės dimisijos pulkininko leitenanto laipsnis.
Išleista jo poezijos rinktinė „Pavasarių gramatikos“ (Vilnius, 1992).

nuotrauka 1994 04 20 Naujamiestyje (K. Būgos g. 27) atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1972–1992 m. gyveno rašytojas, Lietuvos kariuomenės savanoris, politinis kalinys ir tremtinys, dimisijos pulkininkas leitenantas Juozas Žlabys-Žengė“ (Kauno m. mero 1993 08 13 potv. Nr. 767).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. „Ar pameni dar tu, Pavasario gramatika, Kad buvo toks daiktavardis, Kaip va: poetas!“ // Kauno diena. – 1994, bal. 21, p. 1.
2. Atmintis atgijusi paminkluose : Lietuvos partizaninės kovos, tremties, tautinio atgimimo paminklų fotoalbumas. – Kaunas, 2011. – P. 128.
3. Bernotaitė, Jurgita. Maištautojo dalia: Juozo Žlabio-Žengės pėdomis. – Iliustr. // Darbai ir dienos. – [Nr.] 35 (2003), p. 181–209.
4. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka