ALEKSANDRAVIČIUS ANTANAS [1885 12 03 Gluosninkuose (Alytaus r.) – 1970 02 04 Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse], dailininkas, profesionaliosios skulptūros pradininkas Lietuvoje.

1913 m., 1922–1970 m. gyveno Kaune.

Mokėsi Varšuvoje, Čikagoje, Peterburge pas įvairius meistrus. 1913 m. atvykęs į Kauną su kunigu P. Januševičium įsteigė Dailiųjų amatų dirbtuvę-mokyklą, pavadino ją Vaikelio Jėzaus vardu ir jai vadovavo. 1914 m. vasarą A. Aleksandravičius iš Kauno išvyko.
1922 m. iš Marijampolės visam laikui persikėlė į Kauną. Sukūrė apie 800 skulptūrų, biustų ir bareljefų: K. Petrausko (1923 m. atlietą bronzinį biustą viešai padovanojo Kauno valstybės teatrui, kur jis tebestovi iki šiol), J. Naujalio (1923), S. Šimkaus (1913), A. Sodeikos (1923), J. Jablonskio (1923), Maironio, J. Tumo-Vaižganto (1933, karo metais žuvo) A. Smetonos, M. Šalčiaus (1936) J. Tallat-Kelpšos (1958) bei daugelio kitų. Sukūrė Kristaus ir kitų Šventųjų skulptūras bažnyčioms.
Pagal jo projektus pastatyti realistiniai paminklai J. Basanavičiui (1935 m., iki dabar išlikę Kaune ir Birštone). 1924 m. A. Aleksandravičius sukūrė Didžiųjų Lietuvos kunigaikščių biustų seriją (4 iš jų eksponuojami Vytauto Didžiojo karo muziejuje). Drožė Lietuvos miestų herbus bei daug kitų kūrinių iš medžio. 1925 m. miesto sode prieš Valstybės teatrą buvo pastatytas jo sukurtas Č. Sasnausko paminklinis biustas (1993 m. konservuotas skulptorių Prano Bartulio ir Vlado Žuklio tebestovi ir dabar). 1928 m. ant didžiausios ir moderniausios to meto „Spindulio“ spaustuvės stogo (Gedimino g. 10) buvo pastatyta betoninė skulptūra „Šviesos nešėja“ (1990 m. restauruota). Beveik visus 1930-uosius metus darė vien tik Vytauto Didžiojo įvairių rūšių atvaizdus.
1925 m. ir 1928 m. Kaune surengtos A. Aleksandravičiaus personalinės parodos. 1923 m. išėjo skulptoriaus parengtas vadovėlis „Piešinėliai ir brėžinėliai pradžios mokykloms“ bei jo darbų atvirukų rinkinys. A. Aleksandravičiaus kūrinių yra beveik visuose Lietuvos muziejuose.
Dukra Ramunė Korsakienė išleido knygelę „Ars longa vita brevis“ (Kaunas, 2005), kuri buvo pristatyta Kauno karininkų ramovėje įvykusiame minėjime.

nuotrauka 2005 12 03 120-osioms skulptoriaus gimimo ir 35-osioms mirties metinėms pažymėti Žaliakalnyje ant namo (P. Vaičaičio g. 10) atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1940–1962 m. gyveno žymus skulptorius Antanas Aleksandravičius“ (dail. Mečislovas Ostrauskas, archit. Jonas Lukšė; Kauno m. administracijos direktoriaus 2005 11 09 įsak. Nr. A-4198).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Antanas Aleksandravičius. – Portr. // Kūrėjai ir jų memorialinės vietos / Stasė Ramanauskienė. – Vilnius, 1984. – P. 60.
2. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
3. Paminėtas biustų kūrėjas: [žinutė Konrado naujienose] // Kauno diena. – 2005, gruod. 17, p. 18.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka