BŪGA KAZIMIERAS [1879 11 06 Pažiegėje (Zarasų r.) – 1924 12 02 Karaliaučiuje; palaidotas Senosiose Kauno kapinėse, kurias panaikinus palaikai perkelti į Petrašiūnų kapines], kalbininkas, profesorius.

1920–1924 m. gyveno Kaune.

1920 m. dirbo Švietimo ministerijoje, nuo 1922 m. – Lietuvos universiteto profesorius. 1920 m. ėmė organizuoti „Lietuvių kalbos žodyno“ leidimą. 1924 m. išleido pirmąjį „Lietuvių kalbos žodyno“ sąsiuvinį. Antrasis jo parengtas sąsiuvinis išėjo po K. Būgos mirties. Kalbininkas buvo sukaupęs apie 617 000 lapelių į žodyno kartoteką. Redagavo A. Juškos žodyną.
Paskelbė šimtus lietuviškų žodžių etimologijų. Išaiškino ir chronologizavo seniausius lietuvių ir kitų baltų kalbų skolinius iš slavų ir germanų kalbų. Pirmasis pradėjo tyrinėti lietuviškus asmenvardžius, nustatė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vardų lietuviškas formas, išaiškino garsų transkribavimo rusų metraščiuose dėsnius, kai kurias dvikamienių lietuviškų vardų darybos taisykles. Išleido lietuvių kalbos mokslui svarbią knygą „Kalba ir senovė“.
Remdamasis lietuviškais vietovardžiais, ypač hidronimais, sugriovė hipotezę, kad Lietuvoje ir Baltarusijoje gyventa keltų. Sukūrė naują versiją apie baltų genčių įsikūrimą Pabaltijyje, kurią patvirtina ir šių dienų mokslininkai. Parašė istorinių fonetikos ir morfologijos darbų, tyrinėjo lietuvių kalbos kirčio ir priegaidės istoriją, nagrinėjo baltų mitologijos problemas, ugdė literatūrinę lietuvių kalbą, normino vartoseną ir rašybą, apgynė nemažai lietuviškų žodžių, kurie buvo gujami iš lietuvių kalbos. 1958-1962 m. buvo surinkti ir išleisti trys K. Būgos „Rinktinių raštų“ tomai, sudaryti prof. Z. Zinkevičiaus.
1979 m. jo garbei sukurtas medalis (dail. Petras Repšys), VU pastatytas biustas (skulpt. Mindaugas Navakas). Dusetose (Zarasų r.) K. Būgos vardu pavadinta gatvė, paveikslų galerija, mokykla ir biblioteka. 1981 m. miestelio centre pastatytas paminklas (skulpt. Bronius Vyšniauskas). 2004 m. iš serijos „Žymūs žmonės“ išleistas 1 Lt vertės pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė).
Išleista Liucijos Būgaitės-Baubonienės atsiminimų knyga „Proskynos“ (Utena, 2002) bei dvi Zigmo Zinkevičiaus knygos: „Kazimieras Būga: gyvenimas ir darbai“ (Vilnius, 1979), „Kalbininkas K. Būga“ (Kaunas, 1981).

1933 m. Kipro Petrausko gatvė Kauno Naujamiestyje buvo pervadinta K. Būgos vardu.

nuotrauka 1977 m. prie namo, kuriame gyveno (J. Jablonskio g. 6, Maironio gimnazijos kiemas) atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1921–1924 m. gyveno kalbininkas Kazimieras Būga“ (Kauno m. LDT VK 1977 07 20 sprend. Nr. 368). 2002 10 dėl dvikalbio teksto nuimta.
2005 08 atminimo lenta atstatyta: „Šiame name 1921–1924 m. gyveno kalbininkas prof. Kazimieras Būga“ (Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 03 01 įsak. Nr. A-733).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. K. Būgos g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 36–37.
2. KAA, f. 219, ap. 1, b. 808, lap. 116–117.
3. Kazimieras Būga /1879–1924/. – Iliustr. // 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. – Vilnius, 2009. – P. 122–123.
4. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka