BIELINSKIS FELIKSAS [1904 02 18 Vynupėje (Panevėžio r.) – 1986 02 18 Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse], statybos inžinierius, Lietuvos nusipelnęs architektas, meno mokslų daktaras.

[1927]–1986 m. gyveno Kaune.

Studijuodamas Kauno universitete dirbo techniku su žymiausiais to meto architektais: M. Songaila ir V. Dubeneckiu. 1929, 1932–1935 m. lankė prof. M. Dobužinskio meno studiją. 1932 m. baigė VDU Technikos fakultetą ir dirbo Statybos inspekcijoje. 1938–1940 m. – Kauno m. savivaldybės architektas bei projektavimo dalies vedėjas. Buvo nepralenkiamas mokyklų projektuotojas. Iki 1940 m. suprojektavo apie 20 mokyklų. Geriausiu savo kūriniu laikė Kėdainių gimnaziją (susprogdinta 1944 m.). 1941–1944 m. F. Bielinskis buvo Vyriausiosios statybos valdybos Projektavimo skyriaus viršininkas ir Technikos mokyklos dėstytojas. 1948 m. jam suteiktas mokslinis docento laipsnis.
1944–1948 m. F. Bielinskis – Kauno m. vyriausiasis architektas. Tuo pačiu metu dėstė KU, 1951–1963 m. – KPI, buvo Architektūros fakulteto dekanas. Be dėstytojavimo, 1951–1956 m. dirbo Technikos, o 1963–1980 m. – Statybos ir architektūros institutuose (pastarąjį pats ir įkūrė).
1954 m. apgynė disertaciją iš lietuvių liaudies architektūros ir gavo menotyros mokslų kandidato vardą. Buvo vienas Lietuvos architektų sąjungos steigėjų. 1974 m. jam suteiktas nusipelniusio architekto vardas. Dalyvavo 12-oje konkursų, kur 7 projektai buvo įvertinti pirmosiomis premijomis.
Pagal jo projektus Kaune pastatyta: S. Nėries vidurinė mokykla, J. Gruodžio konservatorija, įmonės „Kauno vandenys“ pastatai, Raudonojo Kryžiaus ligoninė, stadionas prie LKKA, modernūs gyvenamieji namai. Jau prieš kelis dešimečius F. Bielinskis brandino idėją sujungti du didžiuosius Lietuvos miestus į vieną ir pavadinti jį Vilniakauniu. Tai užfiksuota rankraščiuose, esančiuose Architektūros muziejuje.
Rusų kalba išleido knygą „Lietuvių liaudies architektūra“ (1960). Kartu su kitais parengė albumus: „Lietuvių liaudies menas: Architektūra“ (2 kn., 1957–1965) ir „Lietuvių liaudies menas: Mažoji architektūra“ (1970), paskelbė nemažai straipsnių architektūros klausimais. 1968 m. apdovanotas LTSR respublikine premija.

nuotrauka 2004 12 16 prie namo (Vaižganto g. 37) atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1964–1986 m. gyveno ir kūrė architektas Feliksas Bielinskis (1904–1986)“ (Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 12 02 įsak. Nr. A–3268).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Kančienė, Jolita. Lietuvos statybos ir architektūros meistrai: Feliksas Bielinskis // Statyba ir architektūra. – 1989, Nr.6, p. 26.
2. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka