BORUTA JONAS [1915 02 24 Kūlokuose (Marijampolės sav. t.) – 1996 04 17 Kaune; palaidotas Seniavos kapinėse], inžinierius, rezistentas.

1937–1948, 1956–1996 m. gyveno Kaune.

1940 m. baigė VDU Technologijos fakultetą. Mokydamasis bei vėliau dėstydamas VDU, jis aktyviai įsijungė į Ateitininkų sąjungos veiklą, buvo vienas iš „Grandies“ korporacijos vadovų. 1941–1942 ir 1944–1945 m. dirbo Kauno statybinių medžiagų tresto inspektoriumi, skyriaus viršininku. 1940–1948 m. dėstė VDU plytininkystę ir Kauno politechnikume statybinių medžiagų technologiją, 1956–1992 m. dirbo Rokų keramikos gamyklos inžinieriumi, vėliau cecho viršininku, konstruktoriumi.
1947 m. Linonio slapyvardžiu pasirašė Lietuvos inteligentų kreipimąsi į Jungtines Tautas dėl neteisėto Lietuvos prijungimo prie SSRS, suklastojus 1940 m. Seimo rinkimų rezultatus. Tais pačiais metais buvo išrinktas Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) prezidiumo pirmininku bei Suvalkijos partizanų veiksmų koordinatoriumi. 1948 m. suimtas ir nuteistas 25-eriems metams.
1956 m. grįžo iš tremties ir apsigyveno brolio (rašytojo) Kazio sodyboje Rokuose. Daug prisidėjo prie Rokų gyvenvietės tvarkymo, jo iniciatyva pasodintas gražus parkas. Rašydamas Rokų keramikos gamyklos istoriją, aktyviai bendradarbiavo su kraštotyrininkais.
2003 m. išleista knyga „Laiškai iš Šiaurės: monografija apie Joną Borutą“ (Kaunas, 2003).

1997 m. Rokų gyvenvietės gatvei suteiktas Jono Borutos vardas (Kauno m. valdybos 1997 07 29 sprend. Nr. 584).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Bendrovė Rokų keramika: Nuo Bernardinų iki dabar...400. – [Kaunas, [2003]. – 24 p.: iliustr.
2. Jonas Boruta. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 35–36.
3. Taluntytė, Nijolė. Rokai ir jų gatvėvardžiai // Kauno diena, 1997, gruod. 6, p. 23.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka