DAMBRAUSKAS LIUDAS [1921 04 25 Kuronyse (Kėdainių r.) – 2003 11 25 Kaune; palaidotas Petrašiūnų kapinėse], chemikas, mokslų daktaras, rezistentas, rašytojas ir publicistas.

1942–1945 m., 1955–1973 m., 1984–2003 m. su pertarukomis gyveno Kaune.

1941 m. sukilimo dalyvis. 1942 m. baigęs Kėdainių gimnaziją, įstojo į VDU cheminės technologijos fakultetą ir mokytojavo Kaune. Dalyvavo antinacinėje veikloje, prisidėjo prie Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) įkūrimo. 1944 m. su kitais įkūrė Lietuvos išlaisvinimo tarybą ir buvo jos vadovas.
1945 04 07 nuteistas ir kalintas Spasko Lageryje (Kazachija), ten susirgo tuberkulioze. 1955 m. grįžo į Kauną, dirbo fabrike. 1962 m. neakivaizdiniu būdu baigė Maskvos politechnikos institutą, 1969 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją. Iki 1973 m. dirbo „Inkaro“ gamykloje Kaune, o 1973–1984 m. – Vilniuje. Paskelbė per 50 mokslinių darbų, iš kurių 21 laikomi išradimais. Rašė straipsnius į nelegalius leidinius. 1984 m. buvo suimtas ir iki 1987 m. kalintas Mordovijoje. 1990 m. buvo JAV lietuvių fondo „Į laisvę“ vienas steigėjų ir tarybos pirmininkas, o 1993 m. – rezistencinio paveldo bendrijos „Atmintis“ steigėjas ir vadovas.
1996 m. apdovanotas DLK kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. Išleistos jo knygos: „Gyvenimo akimirkos: atsiminimai“ 2 d., (1990), „Baravykų raistas“ (1997), „Žvilgsnis į dabartį“ (1992), „Politinių aistrų sukūry“ (1994), „Spingsulė tamsaus tunelio gale“ (1995), „Praeities aidai“ (1997), „Svetimų nepalaužtas, savų nepaklupdytas“ (1999), Kovo 11 tragizmas“ (2001), „Išeinančiojo mintys: dienoraščiai“ (2005).

2000 05 18 jam suteiktas Kauno miesto garbės piliečio vardas.
Prieiga per internetą: http://www.kaunas.lt/index.php?4096335332  [žiūrėta 2010 07 08]

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

Garbės piliečių vardai E. Viskantai ir L. Dambrauskui // Tėviškės žinios. – 2000, geg. 19, p. 14.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka