DARIUS STEPONAS, tikroji pavardė Jucevičius, Jucius [1896 01 08 Rubiškėse (Klaipėdos r.) – 1933 07 17 Pszczelniko miške (prie Soldino, dabar Mysliborzo, Lenkija); 1964 m. palaidotas Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse], karo lakūnas, kapitonas, Atlanto nugalėtojas.

1920–1927 m. gyveno Kaune.

1920 07 17 atvyko į Kauną. 1921 m. įstojo į Karo mokyklą, kurioje įgijo leitenanto laipsnį, ir pradėjo lankyti aviacijos karininkų kursus. Nuo 1922 m. tarnavo aviacijoje, pradėjo savarankiškai skraidyti. 1924 m. jam suteiktas karo lakūno vardas, 1927 m. – kapitono laipsnis. 1926 12 17 kartu su kitais aviacijos karininkais dalyvavo valstybės perversme. 1927 m. buvo vienas iš Lietuvos aeroklubo steigėjų, vadovavo Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungai, Lietuvos sporto, futbolo ir beisbolo lygoms. 1927 m. parengė Lietuvos aeroklubo įstatus. Paruošė pirmojo Lietuvos stadiono projektą ir 1924–1926 m. vadovavo jo statybai Kaune. Buvo laikraščio „Lietuvos sportas“ redakcijos narys.
Parašė knygeles: „Beisbolo žaidimas“ (1924), „Basketbolo žaidimas (krepšiasvydis)“ ir „Lietuvos sporto lygos oficialės basketbolo taisyklės 1926–1927 metams“ (1926).
1927 m. išvyko į JAV. 1933 m. kartu su Stasiu Girėnu perskrido Atlantą ir dėl galutinai nenustatytų priežasčių patyrė avariją.
S. Darius apdovanotas „Purpurinės širdies“ ordinu ir „Didžiojo karo už civilizaciją“ medaliu už sužeidimą Prancūzijos fronte, Pirmajame pasauliniame kare, Vyčio Kryžiaus V laipsnio ordinas, Šaulių sąjungos žvaigždė ir Lietuvos skautų ordinas jam suteikti po mirties.
1933 m. sukurta kino apybraiža „Atlanto nugalėtojai – Darius ir Girėnas“ (oper. Stasys Vainalavičius ir kt.). Tais pačiais metais sukurtas dail. Domicelės Tarabildienės medalis „Lituanicos“ skrydžiui įamžinti. 1934 m. išleista šešių oro pašto ženklų serija „Lituanikos“ skrydžiui atminti (dail. Domicelė Tarabildienė, Juozas Gaučas, Algirdas Jakševičius).
1984 m. „Lituanikos“ katastrofos 50-mečiui ir 2008 m., skrydžio 75-ųjų metinių paminėjimui, išleisti suvenyriniai vokai su lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno portretais (dail. Antanas Rimantas Šakalys), pašto ženklas (dail. Henrikas Ratkevičius). 1983 m. sukurtas dokumentinis filmas „Lituanikos sparnai“ (rež. Robertas Verba), o 1993 m. – vaidybinis filmas „Skrydis per Atlantą“ (rež. Raimondas Vabalas), pagamintas S. Dariaus ir S. Girėno medalis (aut. Petras Garška), skirtas pagerbti asmenis, ypač nusipelniusius Lietuvos aviacijai. Tais pačiais metais išleista proginė 10 Lt moneta (dail. Petras Garška) ir pašto ženklas (dail. Kostas Katkus), skirti S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 60-osioms metinėms. 1993 m. ir 1997 m. išleisti 10 Lt banknotai, kurio dešinėje pusėje – S. Dariaus ir S. Girėno portretai (dail. Giedrius Jonaitis).
S. Dariaus ir S. Girėno atminimas Lietuvoje įamžintas labai plačiai (daugiau kaip 300 gatvių, aikščių, 18 tiltų, 8 mokyklos ir t.t.).
1935 m. Čikagoje išleista Petro Jurgėlos dokumentinė knyga „Sparnuoti lietuviai Darius ir Girėnas“ (pakart. leid. Vilnius, 1990), 1991 m. Nijolės Dariūtės-Maštarienės parengta knyga ir albumas „Darius ir Girėnas“, 1993 m. – Vytauto Dovydaičio „Sparnus jam davė Lietuva“. 2005 m. išleista Stepono Gečo monografija „Steponas Darius kariuomenėje ir Lietuvos sporte“ (Kaunas, 2005), 2013 m. – Gražinos Sviderskytės knygelė „Darius ir Girėnas : istorija ir legenda“, 2014 m. – Jono Dovydaičio dokumentinė apysaka „Atlanto nugalėtojai“ (Vilnius) ir t.t.
2013-ieji paskelbti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metais. Šiais metais J. Čepas ir S. Dargis sukūrė dokumentinį filmą „Lituanica“ nemari atminties šviesoje“, rež. Remigijus Sabulis – „Lituanica paslaptis“. 2013 07 20 išleistas 2,90 Lt nominalo vertės pašto ženklas „S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui per Atlantą – 80 metų“ ir pirmosios dienos vokas (dail. Arūnas Banionis). Jubiliejiniams metams paminėti Kaune įvyko daug renginių. 2014 09 28 Kauno Kameriniame teatre įvyko „ID: D&G“ šiuolaikinio šokio spektaklis, skirtas legendiniams Lietuvos lakūnams bei jų žygdarbiams paminėti. 2017 m. sukurtas dokumentinis vaidybinis filmas „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą: Steponas Darius“.

1933 m. Aleksoto mikrorajono gatvė pavadinta S. Dariaus ir S. Girėno vardu (Kauno m. tarybos 1933 10 10 nut. Nr. 355). Taip pat jo vardu pavadinta gatvė Garliavoje (Kauno r.).

1933 07 27 Karo muziejuje atidaryta pirmoji istorinė „Lituanikos“ likučių ir lakūnų asmeninių daiktų ekspozicija (1936, 1958, 1983, 1993 ir 2013 m. atnaujinta).
Prieiga per internetą: http://www.muziejai.lt/Kaunas/karo_muziejus.htm#ekspozicija   [žiūrėta 2010 08 12].

nuotrauka 1933 10 01 Babtuose pastatytas S. Dariaus ir S. Girėno paminklas. 1965 m. nugriautas, 1989 07 16 naujai atstatytas (archit. Edmundas Kondratas).

1935 02 10 Vilijampolėje, Panerių g., atidaryti S. Dariaus ir S. Girėno kultūros namai (inž. Jurgis Okunis). Juos pastatė Vilijampolės lietuvių žemės sklypų ir namų savininkų draugija. Rūmuose buvo 600 vietų salė, biblioteka, vaikų darželis ir kt.

1936 12 25 Kauno kapinėse pastatytas S. Dariaus ir S. Girėno mauzoliejus (archit. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis). 1937 11 01 čia buvo palaidoti balzamuoti lakūnų palaikai (1941 m. S. Dariaus ir S. Girėno palaikai buvo paslėpti VDU Medicinos fak. rūsio nišoje, 1964 m. palaidoti Aukštųjų Šančių karių kapinėse). 1958 m. mauzoliejus nugriautas, 1996 m. atkastas, 2004 m. užkonservuotas.

1968 07 17 Šančių kapinėse atidengtas antkapinis paminklas su užrašu: „Steponas Darius, Stasys Girėnas „Lituanikos“ skrydžiu nugalėję Atlantą, žuvo nepasiekę Tėvynės 1933.VII.17“ (skulpt. Vytautas Mačiuika, archit. Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai).

nuotrauka 1971 m. Kauno aerouosto stoties interjerą (dab. Lietuvos aviacijos muziejus, Veiverių g. 132) papuošė dolomito bareljefas „Atlanto nugalėtojai S. Darius ir S. Girėnas“ (skulpt. Kazys Švažas).

nuotrauka 1990 m. prie namo (Lakūnų pl. 44) atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1925–1927 m. gyveno lakūnas Steponas Darius, 1928–1940 m. lakūnas aviakonstruktorius Antanas Gustaitis“.

nuotrauka 1992 m. Ąžuolyno sporto kompleksas pavadintas S. Dariaus ir S. Girėno sporto centru (Kauno m. mero 1992 07 02. potv. Nr. 1343).

1992 11 20 Lietuvos kultūros fondo Kauno skyriaus siūlymu įsteigtas S. Dariaus ir S. Girėno fondas.

1993 m. Aleksoto aerodromui (Veiverių g. 132) suteiktas S. Dariaus ir S. Girėno vardas.

nuotrauka 1993 07 17 prie Ąžuolyno atidengtas S. Dariaus ir S. Girėno paminklas (skulpt. Juozas Šlivinskas, inž. Kęstutis Linkus).

nuotrauka 1993 m. KMU (A. Mickevičiaus g. 9) požemiuose, prie lifto šachtos, kurioje buvo paslėpti S. Dariaus ir S. Girėno palaikai, įrengta S. Dariaus ir S. Girėno ekspozicija. Prie koplyčios ir kriptos yra atminimo lentos: „Čia – Vytauto Didžiojo universiteto u-to / anatominės katedros / koplyčioje / 1934.IV.15–1937.XI.1 / 1940.XII.17–1944.III.18 / buvo pašarvoti / Stp. Darius ir St. Girėnas“ ir „Transatlantinių lakūnų / Stepono Dariaus / ir / Stasio Girėno / palaikų slaptavietė-kripta / 1944.03.18–1964.08.10“.

nuotrauka 1997 09 08 šalia S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro atidengtas paminklinis akmuo Steponui Dariui, kuriame iškalti žodžiai: „Šioje vietoje 1920–1927 m. sportavo ir veikė LFLS pirmininkas, Atlanto nugalėtojas Steponas Darius“ (archit. Algimantas Mikėnas).

1998 12 22 Kauno 4-ajai vidurinei mokyklai (nuo 2002 m. gimnazija) suteiktas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardas (Kauno m. valdybos 1998 12 22 sprend. Nr. 1239).
Prieiga per internetą: http://www.darius-girenas.kaunas.lm.lt/istorija.htm  [žiūrėta 2012 01 12]

2000 11 17 Lietuvos karo aviacijos memoriale (Veiverių g. 132) atidengta atminimo lenta S. Dariui : „Av. kpt. Steponas Darius 1896 I 8–1933 VII 17 Lietuvos karo aviacijos lakūnas žuvo su S. Girėnu perskridęs Atlantą“ (archit. Algimantas Mikėnas).

2003 07 11 Lietuvos aviacijos muziejuje, S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome (Veiverių g. 132) atidaryta didžioji muziejaus salė su įrengta ekspozicija, skirta šiam skrydžiui įamžinti. Atminimo kriptoje eksponuojami S. Dariaus ir S. Girėno karstai, kuriuose žuvę didvyriai pargabenti į Lietuvą, nuotraukos, dokumentai. Šalia kriptos stovi V. Kensgailos sukurta „Lituanicos" replika.

nuotrauka 2013 07 20 Aleksote, S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome vykusios aviacijos šventės metu, atidengtas memorialinis akmuo, žymintis lakūnų sutikimo vietą.
Prieiga per internetą: http://www.kaunas.lt/index.php?1112193506  žiūrėta 2013 06 10,  http://www.lam.lt/lt/naujienos.html  žiūrėta 2013 07 29

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Barkauskas, Egidijus, Stonys, Tomas. Mažoji Babtų enciklopedija. – Kaunas, 1994. – P. 56–57.
2. Darius ir Girėnas. – Kaunas, 1991. – 160 p.
3. Dariūtė-Maštarienė, Nijolė. Darius ir Girėnas. – Vilnius, 1991. – 320 p.: iliustr.
4. Gamziukas, Algirdas. Praeities žygiai padeda auklėti šiandieninę kartą. – Iliustr. // Mokslas ir technika. – 1988, Nr. 7, p. 34–35.
5. Įsteigtas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno fondas // Kauno diena. – 1992, lapkr. 25, p. 2.
6. Jacevičienė, Irena. Atminimo ženklas. – Iliustr. // Kauno diena. – 1997, spal. 6, p. 4.
7. KAA. F. 219, ap. 1, b. 187, lap. 31–38.
8. Karpavičiūtė, Daiva. „Lituanika“: Atlanto mirties nugalėtojams nusilenkia tauta // Kauno laikas. – 1993, liep. 20, p. 3.
9. Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vidurinė mokykla // Kauno apskrities gimnazijos. – Kaunas, 2000. – P. 22–26.
10. Lietuvos pašto ženklai : pašto ženklų katalogas : Nepriklausoma Respublika (1918–1940). – Vilnius, 1991. – P. 150–152.
11. Naujalienė, Dalė. Nauja sena „Lituanicos“ memorialinė ekspozicija. – Iliustr. // Vytauto Didžiojo karo muziejus 2013 metais. – 2014, p. 88–99.
12. Skučaitė, Virginija. Lakūnų kauniečiai laukė dainuodami. – Iliustr. // Kauno diena. – 2013, liep. 15, p. 2–3.
13. Vakar atidaryti Dariaus-Girėno namai Vilijampolėje. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 1935, vas. 11.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka