DAUNYS PRANAS [1900 09 29 Paneveržyje (Utenos r.) – 1962 07 13 Kaune; palaidotas Petrašiūnų kapinėse; 1996 m. antkapinis paminklas atnaujintas (skulpt. Stasys Žirgulis)], rašytojas, kompozitorius, Lietuvos kariuomenės savanoris.

1923–1962 m. gyveno Kaune.

1919 m. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Beraščius kareivius mokė rašto. 1921 m. jam suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis. 1923 01 06 mūšyje buvo sužeistas ir prarado regėjimą. Gyvendamas karo invalidų bendrabutyje Kaune išmoko kankliuoti. 1925–1926 m. komiteto Karo invalidams šelpti pasiųstas mokėsi muzikos Rygos aklųjų institute. Grįžęs rengdavo fortepijono koncertus. Sukūrė dainų ir pjesių fortepijonui.
1926 m. Liaudies namuose akluosius sukvietė į suvažiavimą, kurio metu buvo įkurta Lietuvos Aklųjų sąjunga, patvirtinti jos įstatai. Valdybos nariu P. Daunys išbuvo 1926–1930 m. Daug nuveikė steigiant Kauno aklųjų institutą, kuriame 1927–1929 m. dirbo muzikos mokytoju. Lietuvių kalbai pritaikė L. Brailio abėcėlę. Rūpinosi aklųjų švietimu ir jų integracija į visuomenę. 1938 m. buvo vienas iš Lietuvos kurčnebylių globos draugijos ir instituto įkūrėjų. 1944–1945 m. – Kauno aklųjų įmonės direktorius. Pokario metais dirbo namudininku Kauno aklųjų kombinate, gyveno skurdžiai. Mirė nuo insulto.
1928 m. P. Daunys buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinu ir dviem medaliais. Parašė grožinės literatūros kūrinius: „Vargo keliais“ (1933), „Ties likimo sostu“ (1937), „Benius Vanagas arba taip augo Lietuvos savanoris“ (1940) ir kt. Išleisti Prano Daunio „Raštai“ (Vilnius, 1996; 2005 m. – garsinis įrašas). 1997 m. Kaune buvo surengta ir jam dedikuota paroda akliesiems. 100-osioms gimimo metinėms išleistas jam skirtas meninis pašto vokas su užrašu Brailio raštu (dail. Viktoras Jasanauskas). Gimtinėje pastatytas koplytstulpis (tautodail. Pranas Kaziūnas).
Katalikiškasis P. Daunio fondas išleido Valentino Toločkos parengtą knygą „Skleidęs šviesą tamsoje : Lietuvos kariuomenės kūrėjui-savanoriui, aklųjų organizatoriui Pranui Dauniui 100 metų : atsiminimai, straipsniai, laiškai, dokumentai“ (Vilnius, 2000) bei jos garsinį įrašą. Knyga išėjo ir Brailio raštu (Vilnius, 1999). Lietuvos aklųjų biblioteka išleido jo jubiliejui skirtos tarptautinės konferencijos medžiagą „Nacionalinės Brailio raštijos plėtra ir dabartis“ (Vilnius, 2000; gretut. tekstas anglų kalba) bei Valentino V. ir Stasės Toločkų sudarytą bibliografinę rodyklę „Pranas Daunys“ (Vilnius, 2001).

1992 03 05 buvo įkurtas jo vardo fondas akliesiems remti. 1993 m. vasarą visuotinio narių susirinkimo sprendimu jis tapo katalikiškuoju Prano Daunio fondu. 1994 m. KPDF tapo tarptautinės katalikiškų organizacijų federacijos (FIDACA) nariu.
Prieiga per internetą: http://www.kpdf.lt/apie_fonda.htm  [žiūrėta 2010 08 12]

nuotrauka 1996 06 12 ant daugiabučio pastato (Savanorių pr. 204), kur įsikūrusi Kauno aklųjų biblioteka, buvo atidengta memorialinė lenta: „Šioje vietoje savo name 1924–1962 metais gyveno Pranas Daunys. Lietuvos kariuomenės savanoris, aklųjų ir kurčiųjų švietimo organizatorius, kanklininkas, rašytojas“.

nuotrauka 2010 09 16 Kauno apskrities aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras (Taikos pr. 6A) pavadintas Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centru (Kauno m. savivaldybės tarybos 2010 09 16 sprend. Nr. T-522), nuo 2016 06 14 – Kauno Prano Daunio ugdymo centru (KMS tarybos 2016 06 14 sprend. Nr. T-327).
2014 06 05 greta centro esančiame skvere Pranui Dauniui atidengtas paminklas. Liedamas bronzą skulptorius Jonas Gencevičius (archit. Laimis Kaziukonis) paslėpė nedidelį Brailio rašto tekstą, kurį galima perskaityti liečiant skulptūrą. Greta jo įrengta kompozicija iš granitinių plokščių, lauko riedulių, simbolizuojanti Brailio raštą ir kurioje išdėlioti žodžiai „Nešęs šviesą tamsoje“. Pastatymo iniciatorius – Katalikiškasis Prano Daunio fondas.
Prieiga per internetą: http://www.musuzodis.lt/mz/201407/str02.htm  [žiūrėta 2016 02 19],  http://www.labiblioteka.lt/lt/naujienos/761-iamzintas-prano-daunio-atminimas  [žiūrėta 2016 02 19],  http://goo.gl/e3yXlO  [žiūrėta 2016 02 19]

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Gencevičius, Jonas. Prakalbinti akmenį : [pokalbis su aklųjų švietimo pradininko Prano Daunio skulptūros autoriumi] ; [kalbino] Janina Vileikienė. // Mūsų žodis. – 2014, Nr. 7, p. 5–7.
2. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimai // Laikinoji sostinė. – 2010, rugs. 25, p. 8.
3. Petrauskaitė, Žilvinė. Pirmą kartą Lietuvoje eksponatus galima (ir reikia) liesti // Kauno diena. – 1997, geg. 16, p. 1, 3.
4. Smolienė, Agnė. Paminklas, kurį būtina paliesti. – Iliustr. // Kauno diena. – 2014, birž. 7, p. 3.
5. Vainoras, Andrius. Vokas su užrašu Brailio raštu. – Iliustr. // Mūsų žodis. – 2000, Nr. 8, p. 9.
6. Valenta, Alvydas. Tylioji gyvenimo pusė // Katalikų pasaulis. – 1996, Nr. 3, p. 10–11.
7. Valentukevičius, Juozas. Šventė, skirta Pranui Dauniui. – Iliustr. // Mūsų žodis. – 1996, Nr. 7, p. 3.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka