ERETAS JUOZAS (JOZEPH EHRET) [1896 10 18 Bazelyje (Šveicarija) – 1984 03 13 Bazelyje], lietuvių ir šveicarų visuomenės veikėjas, publicistas, literatūrologas, profesorius.

1919–1941 m. gyveno ir dirbo Kaune.

1919 10 15 atvyko į Kauną ir buvo paskirtas užsienio reikalų ministro padėjėju spaudos reikalams. Čia įkūrė spaudos biurą ir tapo jo direktoriumi. 1920 m. įsteigė Lietuvos telegramų agentūrą ELTA. Vadovavo 14 jos skyrių Lietuvoje ir užsienyje. Lenkams užėmus Vilnių, įstojo į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo 1-ojo savanorių pulko vado K. Škirpos adjutantu.
1919–1922 m. buvo pakviestas organizuoti Kaune Aukštųjų kursų Humanitarinį skyrių, kuriame vėliau dėstė vokiečių kalbą ir literatūrą. Įkūrus Lietuvos universitetą, buvo išrinktas Teologijos-filosofijos fakulteto profesoriumi, vadovavo Visuotinės literatūros katedrai. 1922 m. J. Eretas gavo Lietuvos pilietybę ir tapo Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) nariu. J. Tumo-Vaižganto paskatintas atkūrė Valančiaus blaivybės judėjimą. Kartu su K. Dineika įkūrė Lietuvos gimnastikos ir sporto federaciją (LGSF), prisidėjo prie Lietuvos sporto lygos įkūrimo. Padėjo leisti leidinius „Sportas“ bei „Jėga ir grožis“. Įsteigė katalikišką kaimo jaunimo švietėjišką organizaciją „Pavasaris“ ir 1923–1928 m. buvo jos valdybos pirmininku. Kaip Krikščionių demokratų partijos narys, buvo išrinktas į II Seimą. Prof. J. Eretas buvo vienas iš studentų ateitininkų „Šatrijos“ meno draugijos iniciatorių, o nuo 1932 m. – globėjas. 1939 m. išrinktas LKMA akademiku; 1935 m., 1937 m., 1940 m. redagavo Suvažiavimų darbus.
Gyvendamas Kaune išleido veikalus: „Vokiečių literatūros istorija“, „J.V. Gėtė“, „L. Rėzos santykiai su J.V. Gėte“, „Menas kalbėti“. Publikavo straipsnius žurnaluose „Logos“, „Židinys“, „Soter“, „Naujoji Romuva“, „Athenaeum“ (pastarąjį 1930–1939 m. redagavo).
1941 03 22 su šeima išvyko į savo pirmąją tėvynę Šveicariją ir tęsė kovą už Lietuvos išlaisvinimą. 1996 m. minint 100-ąsias profesoriaus gimimo metines, į Kauną buvo atvykę jo šeimos nariai ir VDU padovanojo didelę dalį J. Ereto asmeninio archyvo: nuotraukų, knygų, laiškų.
Išleistos jo knygos: Juozas Eretas-Jakaitis „Užmirštieji baltai“ (Kaunas, 2001) bei „Kazys Pakštas: tautinio šauklio odisėja, 1893–1960“ (Vilnius, 2002). 2003 m. serijoje „Žymūs žmonės“ išleistas 1,30 Lt vertės pašto ženklas su prof. J. Ereto atvaizdu (dail. Aušrelė Ratkevičienė) ir suvenyrinis vokas su pirmos dienos antspaudu.

nuotrauka 2001 10 18 VDU Katalikų teologijos kiemelyje (Gimnazijos g. 7) pastatytas ir pašventintas, profesoriaus ir jo žmonos atminimui skirtas medinis stogastulpis su įrašu: „Lietuvos dukrai mokytojai iš Pakorbudžių Onai Jakaitytei-Eretienei 1898–1954. Šveicarijos sūnui Lietuvos patriotui Juozui Eretui-Jakaičiui 1896–1984“ (tautodail. Ipolitas Užkurnys).

nuotrauka 2006 10 12 pažymint 110-ąsias gimimo metines ant namo (Rotušės a. 23/2), dalyvaujant atvykusiems iš Šveicarijos sūnui ir jauniausiajai dukrai, atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1932–1937 m. gyveno literatūros istorikas, žurnalistas, politikas, Lietuvos kariuomenės savanoris, Lietuvos katalikų mokslų akademijos akademikas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Juozas Eretas. Mirė 1984 m. Šveicarijoje“ (dail. Leonas Adomkus; Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 09 25 įsak. Nr. A-3648).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
2. Lietuviai pagerbia profesorių Juozą Eretą (1896–1984). – Iliustr. // Voruta. – 1997, kovo 22–23, p. 10–11.
3. Skučaitė, Virginija. Meilės Lietuvai pakerėtas: Rotušės aikštėje prie 23-uoju numeriu pažymėto namo, atidengta paminklinė lenta prof. Juozui Eretui. – Iliustr. // Kauno diena. – 2006, spalio 14, p. 14, 16.
4. Vasiliauskienė, Aldona. Konferencijos, skirtos prof. Juozui Eretui. – Iliustr. // Istorija. – Nr. 49 (2000), p. 122–123.
5. Viena Kauno para – 2001 10 19. – Kaunas : Lietuvos fotomenininkų s-gos Kauno sk., 2001. – P. 30.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka