FRYKAS EDMUNDAS ALFONSAS [1876 03 10 Kaune – apie 1944 m. Vokietijoje], inžinierius, architektas.

1876–1897, 1920–1941 m. gyveno Kaune.

Edmundas Alfonsas Frykas lankė Kauno gimnaziją, vėliau studijavo ir dirbo Rusijoje ir Gruzijoje. Į Lietuvą su gruzine žmona grįžo apie 1920 m. 1924 m. gavo Lietuvos pilietybę, dirbo Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėju.
Pagal jo projektus Kaune pastatyti Teisingumo ministerijos rūmai (1925–1928 m., dab. Filharmonija), studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ rūmai (1928 m., dab. Vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmai), Ugniagesių rūmai (su A. Jokimu 1929–1930 m.), Lenkų gimnazija (1931 m.), užbaigti „Saulės“ gimnazijos rūmai (1925 m.), Lenkų smulkaus kredito draugijos pastatas (1932 m.), daug privačių namų.
Karo pradžioje E. Frykas su žmona pasitraukė į Vokietiją.

1935 m. Fryko vardu vadinosi Ąžuolyno kalno gatvė (pavadinimas panaikintas Kauno m. DŽDT VK 1946 12 12 nut. Nr. 638). 1991 m. buv. M. Lermontovo gatvė pavadinta E. Fryko vardu (Kauno m. mero 1991 05 03 potv. Nr. 666).

1937 m. E. Fryko suprojektuoti laiptai, nuo Bažnyčios g. vedantys į Žaliakalnį, neoficialiai vadinami jo vardu.

nuotrauka 1996 m. ant vieno gražiausių lietuviško moderno pastatų Kaune (Parodos g. 26) atidengta memorialinė lenta: „Šiuos rūmus 1928 m. pastatė lietuvių studentų tautininkų korporacija Neo-Lithuania, pašventino J. Tumas Vaižgantas, kad jie tarnautų pro Patria. Projekto autorius E. Frykas“ (aut. Birutė Tranauskienė).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. E. Fryko g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 54.
2. KAA, f. 219, ap. 1, b. 990, lap. 75.
3. Lukšionytė-Tolvaišienė, Nijolė. Frykų dvarelis laikmečio lūžiuose. – Iliustr. // Kauno istorijos metraštis. – Kaunas, 2002. – T. 3, p. 93–97.
4. Lukšionytė-Tolvaišienė, Nijolė. Frykų „dvarelis“ K. Būgos g. 8. – Iliustr. // Kauno diena. – 1996, saus. 20, priedas „Santaka“, p. 23.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka