GALAUNĖ PAULIUS [1890 01 25 Pageležiuose (Ukmergės r.) – 1988 10 18 Kaune; palaidotas Petrašiūnų kapinėse], dailės istorikas ir kritikas, lietuvių profesionalios muziejininkystės pradininkas, nusipelnęs meno veikėjas.

1919–1988 m. gyveno Kaune.

1919–1923 m. dirbo Valstybės muziejuje. 1920 m. kartu su kitais įkūrė Lietuvių meno draugiją ir buvo jos narys. 1924–1936 m. dirbo M. K. Čiurlionio galerijos vedėju. 1936–1944 m. – Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus, 1944–1949 m. M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius. 1925–1940 m. VDU dėstė meno istoriją, tautodailę, muziejininkystę. 1930 m. buvo vienas iš XXVII knygos mėgėjų draugijos įkūrėjų.
Per 1941–1945 m. karą rūpinosi muziejaus vertybių išsaugojimu. 1949 m. iš muziejaus direktoriaus pareigų buvo atleistas, nors 1955–1957 m. jam vėl trumpai leista dirbti muziejuje, ruošiant Lietuvos liaudies meno albumus.
Svarbiausi P. Galaunės veikalai: „Lietuvių kryžiai“, „Ex-librisas Lietuvoje“ (1926), albumas „Lietuvių liaudies menas“ (6 kn., 1956–1968), M. K. Čiurlionio, M. Bulakos, A. Galdiko kūrinių katalogai.
Už nuopelnus P. Galaunė buvo apdovanotas Prancūzijos Garbės legiono (1930), Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio (1931), Latvijos Trijų Žvaigždžių (1932) bei Švedijos karaliaus Vazos 3-ojo laipsnio (1938) ordinais. 1970 m. už albumų seriją „Lietuvių liaudies menas” apdovanotas LSSR valstybine premija.
1961 m. skulptorius Vladas Žuklys iš ąžuolo išskaptavo biustą „Prof. P. Galaunė“, o 1972 m. Juozas Kėdainis atliejo bronzinį medalį „Paulius Galaunė“. Lietuvos kino studijoje apie jį buvo sukurtas dokumentinis filmas „Paulius Galaunė” (rež. Stasys Dargis). 1990 m. 100-ųjų gimimo metinių proga buvo paskelbtas konkursas P. Galaunės atminimo medaliui sukurti. I-oji vieta atiteko skulptoriui Petrui Gintalui. Pagal jo projektą Kauno dailės bendrovei „Medalis” buvo užsakyta pagaminti 1000 medalių, kurie išdalinti šventinių renginių metu. Zita Žemaitytė parašė monografiją „Paulius Galaunė“ (Vilnius, 1988).

nuotrauka 1924 04 11 Meno mokyklos direktoriui mokiniai įteikė marmurinę atminimo lentą su užrašu „Lietuvos / Meno Mokyklos Įsteigėjui / ir jos pirmajam Direktoriui / Justinui Vienožinskiui / Už pakeltą triūsą šį rūmą statant, / taip - pat / pirmajai Mokytojų tarybai / P. Čiurlioniui, V. Didžiokui, A. Galdikui, / P. Galaunei, P. Kalpokui, J. Šileikai, / K. Škleriui ir Ign. Šlapeliui. / Už nenuilstamą darbą sunkiose aplinkybėse / Mokyklai besikuriant / tariame širdingą ačiu. / Meno Mokyklos Klausytojai. / Kaunas / MCMXXIV / Balandžio II d.“, kuri ir dabar puošia Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakulteto 2-ajame aukšte esančios salės sieną.

1976 m. Lietuvos kultūros ministerija įsteigė Respublikinę Pauliaus Galaunės vardo premiją, skirtą geriausiems Lietuvos tautodailininkams.

nuotrauka 1990 01 25 ant 1932 m. pagal A. Funko projektą pastatyto jo namo (Vydūno al. 2) atidengta memorialinė lenta su įrašu: „Šiame name 1932–1972 m. gyveno dailėtyrininkas, muziejininkas, pedagogas Paulius Galaunė, 1932–1962 m. operos solistė Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė“ (skulpt. Stasys Žirgulis; Kauno m. LDT VK 1990 m. potv.).

1993 m. Aleksoto mikrorajone, Birutėje, jo vardu pavadinta gatvė (Kauno m. mero 1993 06 18 potv. Nr. 615).

1996 12 14 atidarytas memorialinis muziejus Adelės ir Pauliaus Galaunių namai (Vydūno al. 2).
Prieiga per internetą: http://www.muziejai.lt/Kaunas/galauniu_namai.htm   [žiūrėta 2010 08 12]

2000 11 23 Kauno ekslibrisininkų klubui suteiktas lietuvių ekslibriso patriarcho Pauliaus Galaunės vardas.

nuotrauka 2012 02 15 Senamiestyje, ant pastato (T. Daugirdo g. 4) atidengta grupinė memorialinė lenta: „Čia gyveno žymūs lietuvių kultūros ir visuomenės veikėjai Jonas Garalevičius, Paulius Galaunė, Vladas Putvinskis, Juozas Tallat-Kelpša“ (skulpt. Vytautas Narutis; Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 11 04 įsak. Nr. A-4136).
Prieiga per internetą: http://kaunas.lt/index.php?2980938493  [žiūrėta 2012 02 17]

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Adelės ir Pauliaus Galaunių namai: ekspozicijos vadovas. – Kaunas, 1996. – 48 p. – Santr. anglų kalba.
2. Duobaitė-Bumbulienė, Rasa. Lietuvos valstybininkui Stasiui Šilingui atminti. – Iliustr. // Tremtinys. – 2012, vas. 24, p. 4.
3. Galaunienė, Kazimiera. Paminėta Pauliaus Galaunės 100 metų sukaktis // Muziejai ir paminklai. – Nr. 9 (1991), p. 168–173.
4. Jurelionis, Romualdas. Ekslibrisai primena „Baltijos kelią“. – Iliustr. // Kauno diena. – 2000, bal. 8, p. 15.
5. Jurelionis, Romualdas. Nuo P. Galaunės iki A. Čapskytės // Laikinoji sostinė. – 2000, gruod. 19, p. 12.
6. K. B. Lietuvos Meno Mokyklos iškilmės // Lietuva. – 1924, bal. 14, p. 5.
7. Kanopkaitė, Rūta. Namas Ąžuolyne vėl sušvinta kultūrine ir žmogiškąja šviesa. – Iliustr. // Kauno diena. – 1996, gruod. 16, p. 1, 2.
8. KPTA atminimo įamžinimo paminklų sąrašas.
9. P. Galaunės g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 55–56.
10. Paulius Galaunė: talentas, atiduotas tautai // Lietuvos rytas. – 1990, saus. 25, p. 2.
11. Vaitiekūnaitė, Ramutė. Praeitis – tikrasis kelio rodytojas. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1990, saus. 25, p. 3.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka