GENYS KĘSTUTIS [1928 11 03 Kaune – 1996 12 15 ten pat; palaidotas Petrašiūnų kapinėse; antkapinio paminklo skulpt. Algirdas Kuzma, archit. M. Šaliamoras], aktorius, režisierius, poetas, Sąjūdžio tribūnas.

Nuo gimimo iki mirties gyveno Kaune (išskyrus 5 studijų metus Maskvoje).

Mokėsi J. Jablonskio pradžios mokykloje bei „Saulės“ gimnazijoje. 2 metus studijavo filologiją Kauno universitete, vėliau – Maskvos Lunačiarskio teatrinio meno institute.
1952–1990 m. – Kauno dramos teatro aktorius. Vaidino kino filmuose, sukūrė vaidmenis pjesėse: Almavivą P. O. de Bomaršė „Figaro vedybos“, Protasovą L. Tolstojaus „Gyvasis lavonas“, Martyną J. Avyžiaus „Kaimas kryžkelėje“, Žygimantą Augustą J. Grušo dramoje „Barbora Radvilaitė“, Lebedevą A. Čechovo „Ivanovas“, Herėją A. Kamiu „Kaligula“ ir daugelį kitų. Režisavo spektaklius: A. Griciaus „Ir ūsai nepadėjo“, Č. Aitmatovo „Mano tuopelė raudona skarele“, K. Choiskio „Nakties istorija“. Per 38 kūrybinio darbo metus sukūrė apie 500 vaidmenų.
Eiles rašyti pradėjo paauglystėje, tačiau tik sulaukus Atgimimo pasirodė jo poezijos rinkiniai: „Ugnies kryžius (1988 m., išspausdinta pogrindyje), „Lietuva – tai sąžinė“ (1990), „Poezija“ (1993), „Neišduokim Lietuvos“ (1994), „SOS“ (1995), „Po svarstyklių ženklu“ (1996). Kone Atgimimo himnu tapo jo eilėraštis „Pabudome ir kelkimės“.
K. Genys – Lietuvos atgimimo dainius, Lietuvos „Sąjūdžio“ Kauno miesto tarybos narys, priklausė Prisikėlimo bažnyčios atstatymo komitetui: gautus honorarus skyrė bažnyčios ir Vytauto Didžiojo paminklo atstatymui. Šis talentingas ir drąsus žmogus sovietmečiu nesutiko aukoti savo įsitikinimų dėl garbės ar karjeros. Apdovanotas „Sąjūdžio“ dešimtmečio medaliu. 1998 m. Lietuvos nacionalinės televizijos filmų studijoje buvo sukurtas dokumentinis filmas „Kęstutis Genys“ (rež. Tomas Ribaitis). 2008 m. pažymint Sąjūdžio 10-metį, Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje K. Genio atminimui buvo surengta paroda.

nuotrauka 1997 12 17 pažymint pirmąsias mirties metines ant namo (Daubos g. 6), kur menininkas gyveno, atidengta memorialinė lenta su bareljefu: “Šiame name 1972–1996 m. gyveno ir kūrė aktorius, poetas, Lietuvos atgimimo dainius Kęstutis Genys“ (skulpt. Vladas Žuklys; Kauno m. mero 1997 11 05 potv. Nr. 430.)

1997 12 17 Žaliakalnyje esanti Daubos gatvė, kurioje yra jo namai, su čia įrengtu aktoriaus memorialiniu kambariu, pavadinta Kęstučio Genio vardu (Kauno m. valdybos 1997 11 18 sprend. Nr. 858).
Prieiga per internetą: http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20011219/atmi_01.html  [žiūrėta 2010 08 12]

nuotrauka 2006 12 18, pažymint aktoriaus 10-ąsias mirties metines, Kauno valstybiniame dramos teatre europarlamentaras V. Landsbergis atidengė aktoriaus biustą su įrašu: „Laisvės šauklys, aktorius poetas Kęstutis Genys, 1928–1996. Pabudome ir kelkimės“ (skulpt. Mindaugas Jurėnas). Įvyko renginys „Laisvės šauklys“ (pagal sūnaus Gintauto Genio parengtą tekstą).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Juškaitė A. Dėl Kęstučio Genio įamžinimo // Kauno diena. – 1997, saus. 15, p. 3.
2. Kanopkaitė, Rūta. Scenos riteris, Sąjūdžio tribūnas: vakar Kaune vyko renginiai, dedikuoti žymaus aktoriaus ir poeto Kęstučio Genio (1928–1996) atminimui. – Iliustr. // Kauno diena. – 2006, gruod. 19, p. 5
3. Savičiūnaitė, Vida. K. Genio buvimo sala atsivėrė lankytojams // Liet. rytas, priedas „Mūzų malūnas“. – 1997, gruod. 30, p. 5.
4. Staškevičius, Antanas. Duris atvėrė poeto muziejinis kambarys... // XXI amžius. – 1998, saus. 21, p. 4.
5. Storyk, Nijolė. Atgimimo šauklio namų dvasia. – Iliustr. // Lietuvos žinios. – 2008, liepos 29, p. 16–17.
6. Vaitiekūnaitė, Ramutė. Gatvė, kurioje gyveno Žygimantas Augustas ir kiti. – Iliustr. // Kauno diena. – 1997, gruod. 18, p. 4.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka