GRAVROGKAS ANTANAS [1880 05 18 Šeduvoje – 1958 04 01 Kaune; Petrašiūnų kapinėse], inžinierius mechanikas, visuomenės veikėjas, siaurojo geležinkelio direktorius.

1920–1958 m. gyveno Kaune.

1920 m. iš Rusijos grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune. Pradėjo dirbti geležinkelių sistemoje. 1922–1924 m. ir 1944–1950 m. Kauno universiteto Technikos fakulteto Technologijos katedroje dėstė metalų technologiją, vėliau studentams mechanikams – medžio technologiją ir malūnus. Nuo 1930 m. – VDU docentas.
Pasižymėjo kaip aktyvus visuomenės veikėjas. Ilgus metus buvo Lietuvos šaulių sąjungos vicepirmininkas. 1923 m. buvo vienas pagrindinių Klaipėdos krašto sukilimo organizatorių. 1932–1933 m. ėjo Kauno miesto burmistro pareigas. Po karo dėstė KVU (nuo 1950 m. – KPI). 1952 m. jam suteiktas KPI docento vardas.
Rašė straipsnius „Varpui“, „Skardui“, „Naujajai gadynei“, fakulteto žurnalui „Technika“, taip pat „Vilčiai“, „Trimitui“ (pastarąjį redagavo), „Lietuvos aidui“. Parašė studijas: „Lietuvos pramonė“ (1925), „Reaktingųjų vandens turbinų darbo rato apskaičiavimas“ (1939), „Reaktyvinių vandens turbinų analitinio skaičiavimo būdas“ (1945), vadovėlį „Metalų technologija“ (1926).
Apdovanotas DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu (1928), Klaipėdos krašto išvadavimo sidabriniu skydu, Šaulių žvaigžde.

1990 m. Dainavos mikrorajone buv. P. Varkalio gatvė pavadinta A. ir J. Gravrogkų vardu (Kauno m. mero 1990 12 28 potv. Nr. 897).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Antanas Gravrogkas. – Portr. // Aleksote paliktos pėdos / Aldona Kairienė. – Kaunas, 2002. – P. 69–70.
2. A. ir J. Gravrogkų g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 63.
3. Strikulienė, Olava. Broliai Antanas ir Julijonas Gravrogkai. – Iliustr. // Kauno laikas. – 1991, vas. 9, Nr. 27, p. 3.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka