GRUŠAS JUOZAS [1901 11 29 Žadžiūnuose-Kalniškiuose (Šiaulių r.) – 1986 05 12 Kaune; palaidotas Petrašiūnų kapinėse, antkapinio paminklo skulpt. Leonas Strioga, archit. Algimantas Kančas], rašytojas, dramaturgas, prozininkas.

1924–1941 m. ir 1949–1986 m. gyveno Kaune.

1924–1931 m. mokėsi VDU Teologijos–filosofijos fakultete. 1928 m. buvo „Šatrijos“ draugijos pirmininkas. 1931 m. dėstė lietuvių kalbą ir istoriją žydų mokytojų pedagoginiuose „Tarbut“ kursuose Kaune.
1931 m. kartu su B. Sruoga inicijavo Lietuvos rašytojų draugijos (LRD) įsteigimą. 1937–1938 m. buvo jos pirmininkas. 1928–1939 m. redagavo katalikišką savaitraštį „Mūsų laikraštis“. 1940–1941 m. dirbo Valstybinėje leidykloje Grožinės literatūros skyriaus atsakinguoju redaktoriumi. 1945 m. tapo LTSR rašytojų sąjungos nariu.
Pirmoji knyga „Ponia Bertulienė“ pasirodė spaudoje 1925 m., o didžiausią populiarumą pelnė romanas „Karjeristai“ (1935). Nuo šeštojo dešimtmečio J. Grušas tapo produktyviausiu Lietuvos dramaturgu. Parašė buitines ir istorines dramas: „Dūmai“ („Smalkės“, 1956), „Herkus Mantas“ (1957), „Švitrigaila“(1975), „Unija“(1977), „Gintarinė vila“ (1979), tragikomediją „Meilė, džiazas ir ir velnias“ (1967). Daugelis jų pastatytos Kauno dramos teatre. Šimtmečio spektakliu pripažinta „Barbora Radvilaitė“ (1972).
1980–1981 m. buvo išleisti penki J. Grušo „Raštų“ tomai. 1984 m. išėjo pjesių rinkinys „Mykolas Glinskis“, o 1986 m. – apsakymų ir novelių rinkinys „Gyvų sienojų namai“.
1957 m. jam paskirta Valstybinė premija už tragediją „Herkus Mantas“, o 1976 m. – už pjeses „Švitrigaila“, „Barbora Radvilaitė“ ir „Pijus nebuvo protingas“. 1962 m. J. Grušui suteiktas LTSR nusipelniusio meno veikėjo, o 1971 m. – Liaudies rašytojo garbės vardas. 1976 m. Lietuvos kino studijoje sukurtas dokumentinis filmas „Laimingasis – tai aš“ (scenarijaus autoriai Petras Palilionis ir Vytenis Imbrasas). Tais pačiais metais skulpt. Danutė Danytė-Varnauskienė sukūrė biustą „Dramaturgas Juozas Grušas“, o 1981 m. skulpt. Leonas Strioga – sėdinčio J. Grušo skulptūrą iš granito. 2001 m. minint 100-ąsias rašytojo gimimo metines, buvo išspausdintas plakatas (dail. Romualdas Čarna), išleistas vardinis pašto vokas (dail. Gediminas Pempė ir Romualdas Čarna). Aktorė Rūta Staliliūnaitė parengė jam skirtus skaitymus: „Norime pažinti didįjį teatro kunigaikštį“ ir „Tai pasiutęs antimiesčionis“.
Apie jį Algis Samulionis parengė knygą „Neramios šviesos pasauliai“ (Vilnius, 1976). Jonas Lankutis parašė „Etiudai apie Juozą Grušą“ (Vilnius, 1981) bei „Monografiniai etiudai“ (Vilnius, 1987). Petras Palilionis išleido knygą „Svajojęs gražų gyvenimą: apmatai Juozo Grušo portretui“ (Vilnius, 2001).

1987 m. Šilainių mikrorajone, Milikonyse, J. Grušo vardu pavadinta gatvė (Kauno m. LDT VK 1987 03 25 sprend. Nr. 97).

nuotrauka 1989 m. name (Kalniečių g. 93), kuriame rašytojas gyveno nuo jo pastatymo 1938 m., pradėjo veikti Maironio lietuvių literatūros filialas – Juozo Grušo memorialinis muziejus, kur po kapitalinio remonto 2001 m. lapkričio mėn. atidaryta nuolat veikianti ekspozicija. 2011 m., minint dramaturgo 110-ąsias gimimo metines, ekspozicija atnaujinta.
2009 m. prie įėjimo pastatytas stilizuotas horeljefas su įrašu: „Šiame name 1938–1946 m. ir 1948–1986 m. gyveno ir kūrė rašytojas Juozas Grušas“ (skulpt. Leonas Strioga).
Prieiga per internetą: http://www.muziejai.lt/Prev_vers/Kaunas/gruso_virtuali_paroda.htm  [žiūrėta 2010 08 12],  http://www.maironiomuziejus.lt/page.php?id=1312  [žiūrėta 2012 02 06]

1998 m. jo vardu pavadinta 50-oji vidurinė mokykla (Šarkuvos g. 30). Čia įkurtas mokyklos istorijos muziejus su dramaturgui skirta ekspozicija.
2003 m. buvo įsteigta J. Grušo vardo premija, teikiama už mokslo, kūrybinės raiškos pasiekimus garsinant mokyklos vardą Kaune ir šalyje.
Prieiga per internetą: http://www.grusas.kaunas.lm.lt/muziejus/  [žiūrėta 2010 08 12]

2001 10 25 suteiktas Kauno miesto garbės piliečio vardas (po mirties).
Prieiga per internetą: http://www.kaunas.lt/index.php?4096335332  [žiūrėta 2010 07 08]

2001 m. atnaujinta Juozo Grušo premija, skiriama kasmet už originaliausius dramaturgijos kūrinius.

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Atminimo įamžinimas // Svajojęs gražų gyvenimą / Petras Palilionis. – Vilnius, 2001. – P. 475–476.
2. J. Grušo g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 68.
3. Juozo Grušo memorialinis muziejus: kambariai, ekspozicija. – 1 lankstinys (10 p.): Iliustr.
4. Gustaitytė, Violeta. Literatūros klasikui – Kauno miesto garbės piliečio vardas – Iliustr. // Kauno diena. – 2001, spal. 26, p. 5.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka