GRUODIS JUOZAS [1884 12 20 Rokėnuose (Zarasų r.) – 1948 04 16 Kaune; palaidotas Petrašiūnų kapinėse; 1960 m. jam pastatytas antkapinis paminklas (skulpt. Vladas Žuklys, archit. Vytautas Dičius)], lietuvių muzikos klasikas, kompozitorius, dirigentas, pedagogas, profesorius.

1920 m., 1924–1948 m. gyveno Kaune.

1920 m. grįžęs iš Rusijos, Kaune surengė savo kūrinių koncertą. Gavo Švietimo ministerijos stipendiją ir išvyko studijuoti į Leipcigo konservatoriją. 1924 m. ją baigė ir trejus metus dirbo Lietuvos valstybės operos antruoju dirigentu. Nuo 1926 m. dėstė Kauno muzikos mokykloje. 1927 m. buvo šios mokyklos direktorius ir Teorijos–kompozicijos klasės vedėjas. 1933 m. muzikos mokyklą reformavus į konservatoriją, J. Gruodis iki 1937 m. direktoriavo. Taip pat vadovavo kompozicijos klasei ir dėstė kelias teorines disciplinas. 1936 m. už pedagoginę veiklą jam buvo suteiktas profesoriaus laipsnis. Garsūs jo mokiniai: A. Budriūnas, J. Juzeliūnas, V. Klova, J. Nabažas, A. Račiūnas ir kt. 1937 m. J. Gruodis atsisakė konservatorijos direktoriaus pareigų, liko tik kompozicijos klasės profesoriumi ir visiškai atsidavė kūrybai.
Jis vienas pirmųjų Lietuvoje ėmėsi kurti stambiuosius muzikos žanrų kūrinius: baletą „Jūratė ir Kastytis“ (1933), simfonines poemas „Gyvenimo šokis“ (1928) ir „Iš Lietuvos praeities“ (1939), „Variacijas liaudies dainų temomis“ (1945), dvi siuitas simfoniniam orkestrui, smuikui (1936), siuitą „Šarūnas“ chorui ir simfoniniam orkestrui (1930). Savo kūriniuose siejo lietuvių liaudies melodijas su naujomis muzikinės raiškos priemonėmis.
J. Gruodis padėjo organizuoti dainų šventes, rengti koncertus, rašė muzikos klausimais spaudoje. 1929 m. jam buvo įteiktas „Italijos karūnos“ ordinas. Memorialiniame muziejuje išliko raštas apie šį valstybinį apdovanojimą (medalis iš ekspozicijos dingo). 1944 m. jam suteiktas nusipelniusio meno veikėjo vardas. 1945 m. skulpt. Petras Rimša sukūrė kompozitoriaus 60-mečiui skirtą medalioną. Kas dveji metai organizuojamas Kauno ir kitų šalies miestų muzikos ir meno mokyklų Juozo Gruodžio vardo jaunųjų dirigentų konkursas.
Apie jį parengė knygas: muzikologas Algirdas Ambrazas „Kompozitorius Juozas Gruodis“ (Kaunas, 1960), „Juozo Gruodžio gyvenimas ir kūryba“ (Vilnius, 1981) bei „Juozas Gruodis epochų sankirtose: straipsniai, atsiminimai, dokumentai“ (Vilnius, 2009); žmona Stasė Gruodienė „Iš mūsų gyvenimo knygos“ (Vilnius, 1984). Ona Narbutienė sudarė leidinį „Juozas Gruodis“ (Vilnius, 1984), Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė parengė leidinį iš Petrauskų lietuvių muzikos muziejus rinkinių: „Juozas Gruodis, 1884–1948“ (Kaunas, 2004). Dainuolė Kazlauskienė sudarė bibliografinę rodyklę „Juozas Gruodis“ (Vilnius, 1984).

1948 04 17 po kompozitoriaus mirties Kauno muzikos mokyklai suteiktas Juozo Gruodžio vardas. Nuo 1993 09 01 mokykla vadinama Juozo Gruodžio konservatorija. 1969 m. dėstytoja E. Navickaitė-Martinonienė čia įkūrė mokyklos muziejų su kompozitoriaus memorialine ekspozicija. II aukšto fojė kabo jo portretas-mozaika (dail. Boleslovas Klova).

1953 m. buv. Ugniagesių gatvė Kauno senamiestyje pavadinta J. Gruodžio vardu (Kauno m. DŽDT VK 1953 03 26 sprend. Nr. 192).

nuotrauka 1967 m. ant namo (Salako g.18) atidengta memorialine lenta: „Šiame name 1932–1948 m. gyveno ir kūrė kompozitorius Juozas Gruodis“. 2003 m. lenta dingo. 2004 12 20 120-ųjų metinių proga atidengta nauja lenta (skulpt. Algimantas Šlapikas; Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 08 12 įsak. Nr. A-1413).
1974 m. čia įsteigtas J. Gruodžio memorialinis muziejus, kuris 1977 m. tapo K. Petrausko memorialinio muziejaus filialu. 1984 12 20 atidaryta pirmoji ekspozicija, 1994 m. atnaujinta, papildyta iki tol neskelbta archyvine medžiaga.
Prieiga per internetą: http://www.muziejai.lt/Kaunas/muzikos_muziejus.htm  [žiūrėta 2010 08 12 ]

nuotrauka 1984 m. 100-ųjų gimimo metinių proga, Kauno valstybinio muzikinio teatro sodelyje (Laisvės al. 91) pastatytas paminklinis biustas iš granito: „Kompozitorius J. Gruodis“ (skulpt. Konstantinas Bogdanas, archit. Jonas Jucaitis), paskelbtas vietinės reikšmės dailės paminklu (Kultūros ministerijos 1987 12 22 nut. Nr. 222).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Andrejaitis, Vytautas, Minkevičius, Jonas. Salako g. 18. – Iliustr. // Kauno diena. – 1996, spal. 28, p. 17.
2. Biliūnas, Mantas. Juozo Gruodžio atminimas // Kauno tiesa. – 1984, gruod. 19, p. 3.
3. J. Gruodžio g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 67–68.
4. Juozas Gruodis. – Iliustr. // Kūrėjai ir jų memorialinės vietos / Stasė Ramanauskienė. – Vilnius, 1984. – P. 21–24.
5. Juozas Gruodis, 1884–1948. – Kaunas, 2004. – 32 p.: iliustr., lygiagr. tekstas anglų k.
6. Juozo Gruodžio atminimo įamžinimas / Vytautas Blūšius. – Iliustr. // Kauno Juozo Gruodžio konservatorija, 1920–2000. – Kaunas, 2000. – P. 223–240.
7. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
8. Mikuličiūtė-Vaitkūnienė, Kristina. „Mano darbas taurus“ // Kauno diena. – 1995, geg. 23, p. 17.
9. Nusilenkimas iškiliam kompozitoriui // Kauno diena. – 2004, gruod. 17, priedas „Pramogų alėja “, p. 2.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka