GRYBAS VINCAS [1890 10 03 Peleniuose, Šakių r. – 1941 07 03 Rotuliuose, Jurbarko r.], skulptorius.

1923–1925 m. gyveno Kaune.

1923 m. įstojo laisvu klausytoju į Kauno meno mokyklą, kur studijavo skulptūrą pas Kajetoną Sklėrių. Pradėjo dirbti mokyklos gipso liejyklos instruktoriumi. Gyveno sargo palėpėje.
Studijų metais sukūrė du portretinius reljefus, skirtus M. Valančiui ir S. Daukantui atminti (1925) Kauno „Saulės“ gimnazijos fasade, 1924–1925 m. – pelėdas ir vazas ant Kauno meno mokyklos tvoros ir vartų, dvi dekoratyvines skulptūras „Pegasas“ (neišliko), kuriomis ketinta papuošti Kauno valstybės teatro sodelio ir Meno mokyklos vartus. Kartu su R. Antiniu dekoratyviniais reljefais papuošė M. K. Čiurlionio galerijos pastato portalą.
Gavęs stipendiją skulptūros studijoms užsienyje, V. Grybas 1925 m. rudenį išvyko į Paryžių. Keliavo po Europą. 1928 m. grįžo į Lietuvą. Nepavykus įsikurti Kaune, apsigyveno Jurbarke. 1936 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą, vėliau dalyvavo jos parodose.
Sukūrė nemažai skulptūrų, paminklų: Simono Daukanto (Papilė,1928–1930); Vytauto Didžiojo (Kaunas, 1931), Vinco Kudirkos (Naumiestis, 1934) ir „Žemaičio“ (Raseiniai, 1933–1934), portretų (Simono Daukanto, Petro Vileišio (abu 1931), Sintautų bažnyčios altorių, antkapinių paminklų, paminklų projektų, medalių ir kt.
1941 07 03 vokiečių sušaudytas kartu su kitomis genocido aukomis.
1959 m. išleista Tado Adomonio monografija „Vincas Grybas“, 2004 m. – Nijolės Tumėnienės „Vincas Grybas : gyvenimo ir kūrybos drama“.

2013 m. Vilijampolės mikrorajone esančiai gatvei suteiktas V. Grybo akligatvio pavadinimas (Kauno m. savivaldybės tarybos 2013 06 06 sprendimu Nr. T-343).
Prieiga per internetą: http://vilijampole.kaunas.lt/index.php?4011155672  [žiūrėta 2013 09 21]

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Naujausi Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimai // Laikinoji sostinė. – 2013, birželio 15, p. 8.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka