HIKSA PRANAS, HIKSIENĖ IRENA
HIKSA PRANAS [1897 05 23 Verkių dvare (dab. Vilniaus miesto dalis) – 1966 04 04 Kaune; palaidotas Petrašiūnų kapinėse], pirmasis karo lakūnas lietuvis, automobilininkas, inžinierius.

HIKSIENĖ (SOLLOMINAITĖ) IRENA [1909 03 29 Kaune – 1996 05 11 Kaune; palaidota Petrašiūnų kapinėse], pedagogė.

1919–1923 m., 1928–1940 m., 1955–1966 m. P. Hiksa gyveno Kaune.
1909–1928 m., 1932–1940 m. 1955–1996 m. I. Hiksienė gyveno Kaune.

Studijavęs ir karinę tarnybą atlikęs Rusijoje, 1917 m. Pranas Hiksa baigė Anglijos Karališkųjų oro pajėgų aviacijos korpuso (angl. Royal Flying Corps) mokyklą ir įgijo aviacijos leitenanto laipsnį. Kilus revoliucijai Rusijoje, grįžo į Lietuvą.
1919 m. buvo paskirtas į Lietuvos karo aviacijos I orlaivių kovos būrį lakūnu. Netrukus jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis, tapo aviacijos mokomojo būrio viršininku, nuo 1920 04 16 – oro eskadrilės vadu, nuo 1922 06 03 – kapitonu. Jo mokiniai buvo J. Dobkevičius, A. Gustaitis, J. Mikėnas ir kt. 1922 m. išėjęs į atsargą, įstojo į LU studijuoti mechanikos, bet trumpai pasimokęs, pradėjo dirbti „Ūkio banke“ įgaliotiniu „Maisto“ fabriko statybai, vėliau paskirtas gamybos direktoriumi. 1924–1928 m. dirbo „Maisto“ fabriko atstovu, eksporto-importo makleriu Čekoslovakijoje ir kt. Europos šalyse. 1928 m. Prahoje įgijo inžinieriaus specialybę. Čia buvo įkūręs ir savo firmą „P. Hiksa, Praha 2, Příčná 9“, atstovaujančią lietuviškam „Maistui“ Čekoslovakijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Austrijoje. Grįžęs dirbo Kauno „Metalo“ fabrike vyr. inžinieriumi. 1939 m. laikinai paskirtas karo aviacijos 1-ojo autobūrio vadu. Vėliau dirbo inžinieriumi.
1928–1940 m. buvo Lietuvos aeroklubo viceprezidentas ir Lietuvos automobilių klubo narys, 1931 m. ir 1932 m. – pirmųjų automobilių ralių „Aplink Lietuvą“ nugalėtojas ir LR prezidento Antano Smetonos įsteigtos taurės laimėtojas. 1933 m. ir 1935 m. kartu su žmona Irena dalyvavo tarptautinėse Monte Karlo ralio varžybose.
1932 m., po studijų Vienoje (Austrija), grįžusi Irena Hiksienė dirbo korespondente-vertėja vienoje Kauno kontoroje. Nuo 1955 m. dėstė rusų ir vokiečių kalbas 5-ojoje vidurinėje mokykloje, 1959–1964 m. – vokiečių kalbą KMI.
Po P. Hiksos mirties našlė atrinko nuotraukas, mašinėle perrašė jo rusiškai rašytus atsiminimus, o dukra Rita Šniukienė išvertė į lietuvių kalbą. Šeimos rūpesčiu išleista knyga „Gyvenimas kaip skrydis“ : dokumentinis, iliustruotas dviejų pasaulinių karų ir pokarių, kuriuos pragyveno autorius, aprašymas. Asmenys, vietovės ir įvykiai tikri“ (Vilnius, 1996). Knygos aštuonis egzempliorius pasidalino keturios dukros ir vaikaičiai, dvi knygos padovanotos aviacijos muziejui ir Lietuvos nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai. Šios knygos pagrindu 2014 m. išleista „Gyvenimas kaip skrydis : karo lakūno, inžinieriaus ir automobilininko atsiminimai“ (Vilnius).
1999 m. Prano Hiksos atminimui sukurtas portretinis pašto vokas (dail. Gediminas Karpavičius).

nuotrauka 2000 11 17 Aleksote, S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome (Veiverių g. 132) atidarytame Lietuvos karo aviacijos memoriale atidengta memorialinė lenta su įrašu: „Av. kpt. Pranas Hiksa 1897 V 10–1966 IV 4 Pirmasis Lietuvos karo lakūnas – lietuvis nepriklausomybės kovų dalyvis“ (archit. Algimantas Mikėnas).

nuotrauka 2012 03 12, P. Hiksos 115-ųjų gimimo metinių ir atkurtų Lietuvos karinių oro pajėgų 20-ečio proga, ant namo (K. Donelaičio g. 5) atidengta memorialinė lenta: „Šiame name nuo 1955 m. gyveno pirmasis lietuvis karo lakūnas Pranas Hiksa (1897–1966) ir jo žmona pedagogė Irena Hiksienė (1909–1996)“ (autorius Balys Gudas, Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 03 05 įsak. Nr. A-818).
Prieiga per internetą: http://kaunas.lt/index.php?321119556  [žiūrėta 2012 03 12]

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Ignatavičius, Stasys. Memorialas Lietuvos karo aviacijai ir jos pradininkams. – Iliustr. // Trimitas. – 2000, Nr. 12, p. 27.
2. Kažemėkaitytė, Jolanta. Įamžinti Lietuvos aviatorių vardai. – Iliustr. // Ūkininko patarėjas. – 2000, lapkr., 18, p. 3.
3. Marcinkevičienė, Danutė. Įamžino lakūną ir autolenktynininką. – Iliustr. // XXI amžius. – 2012, geg. 4, p. 7.
4. Milkova, Vaida. Prikelti namą antrajam gyvenimui. – Nuotr. // Kauno diena. – 2009, birž. 27, p. 38.
5. Nuo rato iki greičio rekordų. – Vilnius, 2015. – Kn. 4 : Lietuvos automobilių sporto istorija. – P. 101.
6. P. Hiksa : gyvenimo pojūtis ant ratų ir sparnų // Laikinoji sostinė. – 1997, gegužės 9, p. 3.
7. Rozga, Leopoldas. Pirmasis Lietuvos karo lakūnas – Zubovų augintinis. – Iliustr. // Vienybė. – 2008, kovo 15, p. 4.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka