IVINSKIS ZENONAS [1908 05 25 Kaušėnuose (Plungės r.) – 1971 12 24 Bonoje (Vokietija)], istorikas, profesorius, filosofijos daktaras, akademikas.

1925–1940 m. gyveno Kaune, išskyrus 1929–1932 m., kai tobulinosi Vokietijoje.

1925 m. baigęs Telšių gimnaziją įstojo į LU istorijos fakultetą. 1920 m. įstojęs į ateitininkų organizaciją, 1927–1929 m. buvo Studentų ateitininkų sąjungos sekretorius ir pirmininkas. Gavęs valstybinę stipendiją, 1929–1932 m. tobulinosi užsienyje. Daktaro vardui gauti apgynė mokslinį darbą „Lietuvos valstiečių luomo istorija nuo seniausių laikų iki VI a. pradžios“, išleistą vokiečių kalba jį galima rasti beveik visose Europos universitetų bibliotekose.
1933 m. grįžęs į Kauną dėstė istoriją VDU, buvo Teologijos-filosofijos fakulteto privatdocentas, kartu Kaune atlikdamas ir karinę tarnybą. Iš Europos archyvuose surinktos medžiagos 1933 m. apgynė habilitacinį darbą „Lietuvių ir prūsų prekybiniai santykiai pirmojoje XVI a. pusėje“. 1935 m. buvo docentas, Visuotinės istorijos katedros vedėjas, nuo 1940 m. – profesorius. 1940 m. pavadavo laikraščio „XX amžius“ redaktorių. Z. Ivinskis rašė straipsnius „Lietuvių enciklopedijai“, leidiniams „Atheneaum“, „Naujoji Romuva“, „Soter“, „Židinys“ ir kt., buvo aktyvus ateitininkas, Lietuvos bei Katalikų MA, tarptautinių istorikų konferencijų narys.
Sovietmečiu uždarius Teologijos-filosofijos fakultetą, sekretroriavo VDU, dirbo Lietuvos kultūros paminklų apsaugos konservatoriumi, profesoriavo Vilniaus universitete. 1941 m. Laikinoji vyriausybė gražino jį į Kauno universitetą ir paskyrė naujai įkurto Filosofijos fakulteto dekanu. 1942 m. Z. Ivinskis atsistatydino iš dekano pareigų.
1944 m. rudenį pasitraukė į Vokietiją, tačiau veiklos nenutraukė. Lietuvos istoriją dėstė lietuviškose gimnazijose (nuo 1963 m. Bonos universitete), iš pirminių šaltinių ją tyrė Romos ir Vatikano archyvuose. Dalyvavo lietuvių politinėje veikloje, bendravo su VLIK’u, vadovavo Baltų institutui. Dar gyvendamas Kaune propagavo objektyvią lietuvybę užsienyje, kovojo su istorijos ideologizavimu ir iškraipymu.
Parašė studijas „Jogaila. Jo santykiai su Kęstučiu ir Vytautu“ (1935), „Šventasis Kazimieras“ (1955), „Merkelis Giedraitis ir jo laikų Lietuva“ (1955), „Lietuvos istorija: iki Vytauto Didžiojo mirties“ (1978), „Lietuvos istorijos šaltiniai“ (1995), daugybę mokslinių straipsnių apie didžiuosius Lietuvos kunigaikščius ir kt. Romoje leidžiami profesoriaus „Rinktiniai raštai.“ Iki išvykimo sukaupta jo knygų kolekcija saugoma Žemaičių dailės muziejuje Plungėje; užsienyje sukauptas archyvas – didžiosiose mokslinėse bibliotekose Vilniuje. 2008 01 19 ser. „Žymūs žmonės“ išleistas jam skirtas pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė).

nuotrauka 2008 10 16, minint 100-ąsias gimimo metines, VDU Katalikų teologijos fakultete (Gimnazijos g. 7) Z. Ivinskio vardu pavadinta auditorija, kurią puošia profesoriaus portretas (dail. G. Grickevičius); jo garbei surengta tarptautinė mokslinė konferencija.

nuotrauka 2008 10 17 Žaliakalnyje ant namo (P. Višinskio g. 46) atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1936–1944 m. gyveno istorikas, filosofas, Vytauto Didžiojo, Vilniaus ir Bonos universitetų profesorius Zenonas Ivinskis“ (Kauno m. sav. administracijos direktoriaus 2008 03 26 įsak. Nr. A-1067).
Prieiga per internetą: http://knyga.kvb.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=232  [žiūrėta 2008 10 20 ]

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Kačerauskienė, Aldona. Zenonas Ivinskis: mokslininkas, visuomenininkas, šviesios sielos žmogus // XXI amžius. – 2008, geg. 21, p. 9.
2. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
3. Zenono Ivinskio asmeninės bibliotekos, surinktos iki 1944 m. Lietuvoje, 1994 m. padovanotos Žemaičių dailės muziejui, spaudinių abėcėlinis katalogas. – Plungė–Vilnius, 1998. – 64 p.
4. Prof. Zenonas Ivinskis // Lietuvių frontas / Mindaugas Bloznelis. – Kaunas, 2008. – P. 391.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka