JABLONSKIS JONAS (slapyvardis Rygiškių Jonas) [1860 12 30 Kubilėliuose (Šakių r.) – 1930 02 23 Kaune; palaidotas Petrašiūnų kapinėse; 1966 m. pastatytas antkapinis paminklas (skulpt. Petras Aleksandravičius)], lietuvių kalbininkas, vertėjas, profesorius.

1919–1930 m. gyveno Kaune.

1919 m. vasarą J. Jablonskis iš Vilniaus persikėlė į Kauną. Nors buvo paralyžiuotas, skaitė paskaitas „Saulės“ draugijos mokytojų kursuose bei organizavo lietuvių kalbos kursus. Savo bute (dabar J. Jablonskio ir Vilniaus g. kampas) 2 k. per savaitę skaitydavo paskaitas studentams, juos egzaminuodavo. Čia kartais vykdavo fakulteto tarybos posėdžiai bei pasitarimai. Vienu tarpu J. Jablonskis vadovavo Rašybos komisijai, vėliau – Terminologijos komisijai. Taip dirbo iki 1926 m. rudens.
Per 10 metų savo talkininkams padiktavo apie 234 straipsnių. Iš jų ypač vertingi kalbos norminimo klausimais. Sukūrė daug naujadarų. Kasmet išleisdavo originalių knygų bei vertimų. J. Jablonskio darbai ir veikla buvo ypač reikšminga lietuvių literatūrai pereinant nuo tarmių prie bendrinės kalbos vartosenos. Svarbiausi veikalai: „Lietuvių kalbos gramatika“ (1922), „Lietuvių kalbos vadovėlis“ (1925), „Linksniai ir prielinksniai“ (1928). Redagavo J. Žemaitės, G. Petkevičaitės-Bitės, J. Biliūno ir kitų rašytojų kūrinius. Kartu su mokiniais vertė vadovėlius bei grožinę literatūrą. Išugdė didelį būrį lietuvių kalbos mokytojų, kalbininkų, kurie tobulino bendrinę lietuvių kalbą.
1928 05 15 buvo apdovanotas DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu. Mirė Kauno karo ligoninėje.
Jonas Palionis sudarė J. Jablonskio „Rinktinius raštus“ (T. 1–2, Vilnius, 1957–1959). Serijoje „Lietuvos mokslo paminklai“ išėjo „Jono Jablonskio laiškai“ (Vilnius, 1985) bei „Straipsniai ir laiškai“ (Vilnius, 1991).
1923 m. sukurtas skulpt. Antano Aleksandravičiaus J. Jablonskio biustas karo metais prapuolė. 1957 m. skulpt. Petras Aleksandravičius sukūrė sėdinčio kalbininko skulptūrą, o 1982 m. – jauno gimnazisto J. Jablonskio biustą. Suvenyrinių vokų cikle „Iškiliausios tautos asmenybės“ buvo išleistas kalbininkui skirtas vokas (dail. Antanas Rimantas Šakalys). 1992 m. Marijampolėje pastatytas paminklas (skulpt. P. Aleksandravičius). 2010 01 16 serijoje „Žymūs žmonės“ jo garbei išleistas pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė).
Arnoldas Piročkinas parengė knygelę „Jonas Jablonskis: gyvenimas ir kūryba“ (Kaunas, 1980); Kazimieras Skebėra – atsiminimų knygą „Prisimenu ir amžininkai pasakojo“ (Kaunas, 1998). Lietuvos nacionalinis muziejus išleido Eglės Lukėnaitės-Griciuvienės sudarytą leidinį „Konstancijos ir Jono Jablonskių šeima: atsiminimai ir laiškai“ (Vilnius, 2009). 2010 m. išleista Giedrės Čepaitienės ir Lionės Lapinskienės sudaryta knyga „Atsiminimai apie Joną Jablonskį : šaltiniai“ (Vilnius).

1922 03 15 kalbininkui buvo suteiktas VDU garbės profesoriaus vardas.
Prieiga per internetą: http://www.vdu.lt/apie-vdu/garbes-daktarai-ir-profesoriai.html  [žiūrėta 2010 08 11]

1923 m. buvusi Simono gatvė Senamiestyje pavadinta jo vardu (Kauno m. tarybos 1923 06 04 nut. Nr. 55).

1930 m. įkurtas Jono Jablonskio fondas, kurio tikslas – remti lietuvių kalbos mokslą, teikiant stipendijas, leidžiant knygas ir periodiką.

1931 10 09 naujai pastatytai pradinei mokyklai Žaliakalnyje (Aušros g. 3) suteiktas J. Jablonskio vardas (dabar Jono Jablonskio gimnazija).
Prieiga per internetą: http://www.jablonskis.kaunas.lm.lt/  [žiūrėta 2010 08 14]

1934 m. sukurtas profesoriaus paminklo projektas (skulpt. Vincas Grybas); 1941 m. nutapytas jo portretas (dail. Vladas Didžiokas). Šiuo metu jie saugomi istorinėje LR prezidentūroje Kaune (Vilniaus. g. 33).

nuotrauka 1978 m. ant namo Senamiestyje (Vilniaus g. 29 / J. Jablonskio g. 2) buvo pakabinta atminimo lenta: „Šiame name 1919–1924 m. gyveno kalbininkas Jonas Jablonskis. 1920–1922 m. gyveno lietuvių literatūros klasikas Vincas Krėvė-Mickevičius (Kauno m. LDT VK 1977 07 20 sprend. Nr. 368). Lenta dingo.
2010 09 17 atidengta nauja memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame pastate 1919–1924 m. gyveno ir dirbo bendrinės lietuvių kalbos puoselėtojas Jonas Jablonskis“ (skulpt. Erikas Daugulis, archit. Jonas Lukšė) (Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 07 21 įsak. Nr. A-2538).
Prieiga per internetą: http://www.kaunas.lt/index.php?4176493822  [žiūrėta 2010 09 17]

nuotrauka [2000 m.] VU Kauno humanitarinio fakulteto auditorija, esanti restauruotame „Napoleono“ name (Muitinės g. 8) įsikūrusioje Lietuvių filologijos katedroje, pavadinta Jono Jablonskio vardu.

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. J. Jablonskio g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 74–75.
2. Jonas Jablonskis /1860–1930/. – Iliustr. // 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. – Vilnius, 2009. – P. 98–99.
3. Jono Jablonskio kultūros fondas // Trimitas. – 1930, Nr. 26, p. 530.
4. Juršė, Bronius. Kur mūsų kalbos tėvo gyventa // Kauno tiesa. – 1988, saus. 3, p. 4, 5.
5. KAA, f. 100, ap. 1, b. 80, lap. 66–70.
6. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
7. Storyk, Nijolė. Jono Jablonskio namai – gimtoji kalba. – Iliustr. // Lietuvos žinios. – 2010, spal. 5, p. 16–17.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka