JURSKIS ALFONSAS [1894 08 04 Akmenytėje (Panevėžio r.) – 1966 07 31 Filadelfijoje (JAV)], inžinierius-radiotechnikas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas.

1919–1923 m., 1924–1944 m. gyveno Kaune.

1919 11 07 iš Anglijos grįžęs į Kauną, įstojo į Lietuvos kariuomenės Elektrotechnikos batalioną laisvai samdomu radijo inžinieriumi. Organizavo Elektrotechnikos dirbtuves. Nuo 1921 m. ryšių kursuose dėstė elementariosios radiotechnikos pagrindus. 1923–1924 m. gilino žinias Paryžiaus aukštojoje elektrotechnikos mokykloje, kur gavo antrąjį, inžinieriaus radijo elektriko diplomą.
1924 m. grįžęs į Kauną buvo paskirtas į Aukštuosius karo technikos kursus. Čia vadovavo savo įsteigtai Radijo laboratorijai, dėstė radiotechniką bei matematiką. Iki 1940 m. šias disciplinas dėstė ir Karo mokykloje. Ryžtingai užbaigė užsitęsusią radijo stoties statybą, kuri 1926 m. birželio 12 d. buvo paleista. 1928–1930 m. vadovavo Kauno radijo stočiai. 1927–1929 m. jis buvo Radijo tarybos sekretorius. Tarybos rūpesčiu buvo sprendžiama, kaip panaudoti radiją kultūros švietimo ir meno reikalams Lietuvoje ir už jos ribų (1930 m. abonentų skaičius siekė 16 000).
Visą laiką A. Jurskis dirbo pedagoginį darbą. Nuo 1926 m. buvo VDU radiotechnikos lektorius, nuo 1940 m. – docentas, Radijo katedros vedėjas. 1940–1944 m. – Technologijos fakulteto prodekanas. Dėstė radiotechniką, radioakustiką, elektromagnetinį spinduliavimą.
A. Jurskis buvo vienas iš Radijo mėgėjų draugijos steigėjų bei jos vadovas, Lietuvos radijo inžinierių sąjungos pirmininkas, Lietuvos jūrininkų sąjungos, įsteigtos 1923 m., pirmosios valdybos sekretorius. Buvo Vytauto Didžiojo paminklo statybos komisijos narys. Pirmininkavo komisijai, kuri rūpinosi Karo muziejaus technikos skyriumi. 1934 m. jam suteiktas inžinerijos karininkų korpuso pulkininko leitenanto laipsnis. Nuo 1938 m. – leidinio „Karo technikos dalių dvidešimtmetis 1919–1939“ redakcinės komisijos pirmininkas.
Parašė vadovėlį „Radiotechnika. Pirmoji knyga: Radiotelegrafija“ (1927), kurį papildė antrasis vadovėlis „Radiotelefonijos pagrindai“ (1929). Buvo išspausdinta apie 20 jo straipsnių, daugiausia savaitraštyje „Bangos“. 2012 m. išleista A. Jurskio knyga „Sudiev, Tėvyne, priešo pavergtoji!“ (Kaunas).
Už ypatingus nuopelnus Lietuvai 1928 m. A. Jurskis apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės 10-ies metų sukakties medaliu, 1929 m. – DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. 1944 10 07 pasitraukė į Vakarus. Grįždama gyventi į Kauną, jo dukra Snieguolė Jurskytė-Akstinienė parvežė Lietuvos radijo archyvą, kurį buvo sukaupęs jos tėvas. 1989 m. tėviškėje pastatytas stogastulpis (tautodail. Jonas Matulis). 2006 m. pažymint Lietuvos radijo 80-metį, visuose renginiuose buvo pagerbtas A. Jurskio atminimas.
Apie jį Aldona Zimnachaitė parašė knygelę „Neišėjusiojo sugrįžimas“ (2001, Kaunas). 2012 m. dukra Snieguolė Akstinienė ir sūnus Liutaveras Jurskis išleido A. Jurskio dienoraščių knygą „Sudiev, Tėvyne, priešo pavergtoji!..“.
2012 08 04 Alfonso Jurskio ir jo žmonos Onos Tallat-Kelpšaitės Jurskienės palaikai perlaidoti Karūžiškės dvaro giminės kapinaitėse, Laukuvos parapijoje, Medvėgalio šlaite (Šilalės r.).

1994 08 08 pažymint 100-ąsias gimimo metines, jo vaikai, pagerbdami tėvo atminimą, įsteigė kasmetinę profesoriaus Alfonso Jurskio vardinę stipendiją, skiriamą pažangiam KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto dieninių studijų studentui, kilusiam iš provincijos.
Prieiga per internetą: http://ktu.lt/tef/naujienos/profesoriaus-alfonso-jurskio-vardine-stipendija  [žiūrėta 2012 10 02]

nuotrauka 1996 07 31 pažymint 30-ąsias mirties metines, ant namo Aukštuosiuose Šančiuose (L. Ivinskio g. 38) jo vaikų lėšomis buvo atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1934–1944 m. gyveno radijo stoties viršininkas, diplomuotas inžinierius, VDU docentas pulkininkas leitenantas Alfonsas Jurskis /mirė 1966 m. Filadelfijoje/. Jam vadovaujant 1926 m. birželio 12 d. pradėta transliuoti Lietuvos radijo programa“ (archit. Jonas Lukšė; Kauno m. mero 1996 06 24 potv. Nr. 485).

nuotrauka 2002 m. rudenį KTU Radioelektronikos fakultete (Studentų g. 50) atidaryta gerai įrengta jo vardo auditorija; iškilmingai atidengtas inžinieriaus bareljefas (skulpt. Vladas Žuklys), įrengtas istorinių dokumentų stendas.

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Dobkevičius, Kazimieras. Įamžintas Alfonso Jurskio atminimas. – Iliustr. // XXI amžius. – 2002, lapkr. 13, p. 10.
2. Girdvainis, Jonas. Pagerbtas atminimas. – Iliustr. // Diena. – 1996, rugpj. 3, p. 7.
3. Kauno miesto mero Potvarkis Nr. 485 // Kauno diena. – 1996, birž. 28, p. 4.
4. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
5. KTU atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
6. Mičiulienė, Jūratė. Paminklinė lenta A. Jurskiui. – Iliustr // Kalba Vilnius. – 1996, rugpj. 9–16 (Nr. 32), p. 4.
7. Pagerbtas A. Jurskio atminimas. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 1996, rugpj. 1, p. 9.
8. Skučaitė, Virginija. Sukūręs Lietuvos radiją ir kolektyvinį išeivijos portretą. – Iliustr. // Kauno diena. – 2013, saus. 4, priedas „Santaka“, p. 2.
9. Zimnachaitė, Aldona. Neišėjusiojo sugrįžimas: Alfonsas Jurskis ir Lietuva. – Kaunas, 2001. – 78 p.: iliustr.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka