KAČANAUSKAS ALEKSANDRAS [1882 05 31 Kaune – 1959 11 16 Vilniuje; palaidotas Petrašiūnų kapinėse; antkapinio paminklo skulpt. Klemensas Jarašiūnas, archit. A. Bastys ir J. Kriaučiūnas], kompozitorius, dainininkas, vargonininkas, chorvedys, pedagogas, nusipelnęs meno veikėjas.

1882–1900 m. ir 1920–1949 m. su pertraukomis gyveno Kaune.

Gimė ir augo Kaune, giedojo Katedros bazilikos berniukų chore. Muzikos pagrindų jį mokė J. Naujalis. Vėliau dirbo ir mokėsi Latvijoje bei Petrograde. 1920 m. grįžęs į gimtąjį miestą, mokytojavo Kauno muzikos mokykloje. Dėstė solfedžio, privalomąją fortepijono discipliną, solinį dainavimą, vargonavimą, choralą bei liturgiją. Pastarąsias disciplinas dėstė ir kunigų seminarijoje.
Jam priklauso lietuviškos operos kūrimo idėja, bet atvykęs į Kauną K. Petrauskas perėmė iniciatyvą ir 1920 m. pastatė pirmąją lietuvišką operą, kurioje A. Kačanauskas dainavo Žermono partiją. Aktyviai dalyvavo draugijos „Daina“ kultūrinėje-patriotinėje veikloje. Vadovavo „Dainos“ draugijos, „Perkūno“, Kunigų seminarijos klierikų, Respublikinės ligoninės ir kt. chorams. 1921 m. A. Kačanausko dėka suskambo varpų muzika Kauno istorijos muziejaus sodelyje. 1924 m. subūrė „Lietuvių menininkų muzikų draugiją“, padėjo organizuoti pirmąją bei vėlėsniąsias Dainų šventes. 1925 m. įkūrė Šv. Cecilijos draugiją, puoselėjusią bažnytinę ir pasaulietinę muziką. 1928 m. subūrė A. Kačanausko vardo mišrų chorą, su kuriuo koncertavo Latvijoje ir Estijoje. 1933 m. ir 1936 m. surengė pirmuosius vargonų koncertus didžiosiose Kauno bažnyčiose. 1948 m. perkeltas dirbti į Vilniaus valstybinę konservatoriją.
A. Kačanauskas sukūrė ir harmonizavo apie 450 įvairių žanrų ir tematikos kūrinių: solo ir choro dainas, romansus, operetę „Jaunoji našlė“ (J. Linarto libretas, pastatyta 1908 m. Rygoje). Už dainą „Kur bėga Šešupė“ (Maironio ž.) pirmajame lietuviškų kūrinių konkurse laimėjo Pirmąją premiją.
1928 m. buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio medaliu. 1938 m. už nuopelnus plėtojant muzikos meną Lietuvoje, apdovanotas LDK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu. 60-osioms gimimo metinėms jam buvo suteiktas profesoriaus vardas, o 1957 m. – nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas.
Tarpukariu „Švyturio“ bendrovė ir Lietuvos muzikos centras Kaune leido jo solo ir choro dainas: „Liaudies garsai: harmonizuotos liaudies dainos“ (1934), „Pradalgiuose“: Daina balsui ir fortepijonui“ (1944) ir kt. Dukros A. Zaborienės rūpesčiu Kauno leidykloje „Neo-Lithuania“ išleistas jo kūrybos palikimas – „Kūrinių rinktinė I: Originalios ir harmonizuotos solo dainos“ (Sudarytojas V. Juodpusis, 1994), „Kūrinių rinktinė II: Harmonizuotos ir originalios choro dainos“ (Sudarytojas D. Kučinskas, 1995). Aldona Kačanauskaitė-Zaborienė parašė knygelę „Aleksandro Kačanausko asmenybės bruožai ir muzikinė veikla: atsiminimai“ (Kaunas, 1992) bei sudarė kompozitoriaus darbų leidinį „Instrumentiniai kūriniai“ (Kaunas, 1995).

nuotrauka 1972 m. namas, kuriame gyveno Senamiestyje (J. Gruodžio g. 9), buvo kapitališkai suremontuotas, ant jo pritvirtinta pirmoji memorialinė lenta. 1991 05 08 atidengta antroji lenta: „Šiame name 1935–1944 m. gyveno kompozitorius Aleksandras Kačanauskas“ (skulpt. Merūnas Varnauskas, archit. Jurgis Bučas).

[1982] m. Kauno muzikinio teatro fojė pastatytas bronzinis biustas „Kompozitorius Aleksandras Kačanauskas, lietuviškos operos sumanytojas“ (skulpt. Danutė Danytė-Varnauskienė).

1992 04 23 2-oji vaikų muzikos mokykla (Aušros g. 32) 20 metų jubiliejaus proga pavadinta jo vardu.

1997 m. buvusi Progreso gatvė Žaliakalnyje pavadinta kompozitoriaus vardu (Kauno m. valdybos 1997 11 18 sprend. Nr. 858).

2004 m. priestate (Aušros g. 32), esančiame šalia Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos, kompozitoriaus vaikų bei muzikos mokyklos vadovų rūpesčiu įkurtas memorialinis muziejus, kuriame vienas eksponatų – bronzinis kompozitoriaus biustas. Gipsinis jo biustas saugomas Kipro ir Miko Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje (skulpt. Danutė Danytė-Varnauskienė).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Aleksandras Kačanauskas. – Iliustr. // Kūrėjai ir jų memorialinės vietos / Stasė Ramanauskienė. – Vilnius, 1984. – P. 26–28.
2. A. Kačanausko g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P.79–80.
3. „Kauno 2-oji muzikos mokykla balandžio 23 d....“ // Kauno laikas. – 1992, bal. 24, p.2.
4. Kibirkštienė, Aldona. Kviečia naujas kultūros židinys: Kaune atidarytas kompozitoriaus Aleksandro Kačanausko memorialinis muziejus. – Iliustr. // Kauno diena. – 2004, spalio 23, p. 4.
5. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
6. Muzikos gatvė. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1991, geg. 9, p.1.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka