KALPOKAS PETRAS [1880 03 31 Miškinės vienkiemyje (Biržų r.) – 1945 12 05 Kaune; palaidotas Petrašiūnų kapinėse; 1946 m. pastatytas antkapinis paminklas (dail. Rimtas Kalpokas], dailininkas-tapytojas, profesorius.

1921–1945 m. su pertraukomis gyveno Kaune.

1920 m., po 20 metų klajonių ir mokymosi pas garsius Europos dailininkus, grįžo į Lietuvą. 1921 m. pradėjo dėstyti J. Vienožinskio įsteigtuose piešimo kursuose. 1922 m. įsikūrusioje Kauno meno mokykloje dėstė piešimą ir tapybos technologiją. 1929–1940 m. vadovavo Tapybos studijai, dėstė piešimą, freską ir mozaiką. 1930 m. išleido „Tapybos technikos vadovėlį“, iki šiol nepraradusį savo vertės. 1941–1945 m. dėstė tapybą Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 1945 m. tapo profesoriumi. Jo mokiniai: M. Cvirkienė, V. Palaima, V. Mackevičius, I. Trečiokaitė-Žebenkienė ir kt. Nuo 1905 m. dalyvavo parodose. Tapė peizažus, buitines kompozicijas, portretus.
Žymiausi darbai: „Autoportretas“, „Alkoholikas“, „Palangos kurpius“, kalbininko J. Jablonskio, pedagogo J. Talmanto, O. Dubeneckienės portretai. „Metropolio“ restorano užsakymu reprezentacijų salei 1921 m. nutapė drobę su trijų Didžiųjų kunigaikščių: Gedimino, Kęstučio ir Vytauto portretais. J. Tumo-Vaižganto pakviestas, Vytauto Didžiojo bažnyčiai sukūrė dvi didžiules drobes: „Vytauto Didžiojo padėka Šv. Mergelei Marijai po Vorkslos mūšio“ (1921) ir „Pieta“ (1927). Arkikatedros bazilikos koplyčią papuošė jo drobė „Šv. Zita“. Kartu su sūnum P. Kalpokas išdekoravo Centrinio pašto salės operacijų langelius lietuviškų pašto ženklų atvaizdais. Su J. Januliu, V. Didžioku, O. Dubeneckiene sukūrė 20 figūrinių kompozicijų plafoną Kauno banko rūmuose. Piešė karikatūras, iliustravo knygas, kūrė plakatus, dekoracijas kai kuriems Valstybės teatro spektakliams. 1938 m. Pramonės, prekybos ir amatų rūmams (K. Donelaičio g. 8)sukūrė monumentalias freskas: „Sielininkai“, „Darbas“, „Amatai“, „Kanklininkas“, „Žemės ūkis“.
1928 m. surengė didelę personalinę parodą Kaune. Ta proga Lietuvių dailės draugija išleido „Petro Kalpoko apžvalginės parodos katalogą“. Nemaža dalis jo kūrinių saugoma M. K. Čiurlionio dailės galerijoje Kaune. Pranas Gudynas ir Rimtas Kalpokas parengė albumą „Petras Kalpokas“ (Vilnius, 1956). Pranas Gudynas išleido knygelę „Petras Kalpokas“ (Kaunas, 1962). Nijolė Tumėnienė parengė albumą „Petras Kalpokas“ (Vilnius, 1983). 2005 01 08 serijoje „Žymūs žmonės“ jo atminimui išleistas pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė).

nuotrauka 1924 04 11 Meno mokyklos direktoriui mokiniai įteikė marmurinę atminimo lentą su užrašu „Lietuvos / Meno Mokyklos Įsteigėjui / ir jos pirmajam Direktoriui / Justinui Vienožinskiui / Už pakeltą triūsą šį rūmą statant, / taip - pat / pirmajai Mokytojų tarybai / P. Čiurlioniui, V. Didžiokui, A. Galdikui, / P. Galaunei, P. Kalpokui, J. Šileikai, / K. Škleriui ir Ign. Šlapeliui. / Už nenuilstamą darbą sunkiose aplinkybėse / Mokyklai besikuriant / tariame širdingą ačiu. / Meno Mokyklos Klausytojai. / Kaunas / MCMXXIV / Balandžio II d.“, kuri ir dabar puošia Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakulteto 2-ajame aukšte esančios salės sieną.

1955 m. Žaliakalnio gatvė, kurioje P. Kalpokas gyveno, buvo pavadinta jo vardu (Kauno m. DŽDT VK potv. 1955 03 28).

nuotrauka 1968 m. ant 1929 m. jo paties statyto namo (Žemaičių g. 74) atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1931–1945 gyveno dailininkas Petras Kalpokas“ (Kauno m. LDT VK 1965 12 08 sprend. Nr. 712).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. K. B. Lietuvos Meno Mokyklos iškilmės // Lietuva. – 1924, bal. 14, p. 5.
2. KPTA atminimo įamžinimo paminklų sąrašas.
3. P. Kalpoko g. – Portr. // Kaunas gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 81–82.
4. Petras Kalpokas. – Iliustr. // Kūrėjai ir jų memorialinės vietos / Stasė Ramanauskienė. – Vilnius, 1984. – P. 89–91.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka