KARSAVINAS LEVAS [1882 12 14 Sankt Peterburge (Rusija) – 1952 07 20 Abezės lageryje (Komijos ASSR)], istorikas, religijos filosofas, profesorius.

1928–1940 m. gyveno Kaune.

1927 m. atsisakęs vykti į Oksfordą priėmė bendramokslio A. Voldemaro pasiūlymą dėstyti visuotinės istorijos kursą Lietuvoje. 1928 m. iš Paryžiaus atvyko į Kauną, kur LU Humanitarinių mokslų fakultete buvo išrinktas Visuotinės istorijos katedros vedėju, ordinariniu profesoriumi. Skaitė paskaitas ir vedė seminarus rusų k. ir intensyviai mokėsi lietuvių kalbos. Po metų jau dėstė lietuviškai; aktyviai dalyvavo Lietuvos filosofų sąjungos veikloje.
1935–1938 m. redagavo VDU mokslo žurnalą „Senovė“. Gyvendamas Kaune parašė ir išleido knygas: „Apie asmenybę“ (rusų k., 1929), „Istorijos teorija“ (lietuvių k., 1929), penkiatomį „Europos kultūros istorija“ (lietuvių k., 1931–1939). 1933 m. pradėtai leisti „Lietuvių enciklopedijai“ ir žurnalams parašė apie 70 straipsnių. 1938 m. VDU dėstė filosofijos istorijos kursą, pradėjo rašyti „Įvadą į visuotinę literatūrą“, rašė „Europos kultūros istorijos “ VI tomą.
1940 m. persikėlė į Vilnių. 1949 m. už savo pažiūras buvo suimtas ir nuteistas 10 metų kalėti. 1947 m. skulpt. Petras Aleksandravičius sukūrė L. Karsavino portretinį biustą. 2000 m. filosofas buvo įrašytas į Bažnyčios martirologą (naujųjų kankinių sąrašą).
Apie jį išleistos knygos: „Tai tu mane kvietei“, „L. Karsavino archyvas“ (abi Vilnius, 2001) bei Povilo Lasinsko „Levo Karsavino fenomenas“ (Vilnius, 2009).

nuotrauka 1992 12 14 minint 110-ąsias gimimo metines, Kauno centre ant namo (Krėvos g. 7) atidengta memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame name 1935–1940 m. gyveno istorikas, religijos filosofas, profesorius Levas Karsavinas. Mirė 1952 m. Abezės lageryje“ (skulpt. Vladas Žuklys, archit. Jonas Lukšė; Kauno m. mero 1992 12 10 potv. Nr. 2164).

1994 11 03 sujungus 11-ąją ir 19-ąją vidurines, naujoji mokykla Žaliakalnyje (Širvintų g. 15) iki 2008 06 27 buvo pavadinta Levo Karsavino vardu (dabar Žaliakalnio pagrindinė mokykla).

nuotrauka 2006 02 03 Žaliakalnyje, ant taip vadinamo „profesorių namo“ (Žemuogių g. 6) atidengta kolektyvinė atminimo lenta: „Šiame name gyveno žymūs Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai: 1926–1929 m. prof. Kazys Pakštas, 1927–1938 m. prof. Balys Sruoga, 1927–1929 m. prof. Vladimiras Šilkarskis, 1928–1929 m. prof. Levas Karsavinas, 1930–1933 m. Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, 1935–1940 m. Gotlieb Studerus“ (archit. Jonas Lukšė; Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 12 09 27 įsak. Nr. 4682).

2008 m. Romainiuose projektuojamai gatvei suteiktas L. Karsavino pavadinimas (KMS tarybos 2008 10 02 sprend. Nr. T-441).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Atmintis atgijusi paminkluose : Lietuvos partizaninės kovos, tremties, tautinio atgimimo paminklų fotoalbumas. – Kaunas, 2011. – P. 126.
2. Dabulevičienė, Paulina. Levas Karsavinas // Tarp knygų. – 2002, gruodis, p. 28–30.
3. Genys, Arvydas. Prof. Levo Karsavino mįslės, arba dabartis suteikia istorijai prasmę. – Iliustr. // Mokslo Lietuva. – 2003, geg. 15, Nr. 10, p. 14, 15.
4. Kanopkaitė, Rūta. Šviesios dvasios namas Žemuogių gatvėje. – Iliustr. // Kauno diena. – 2006, vas. 4, p. 13.
5. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
6. Laikinoji sostinė. – 2008, spal. 10, p. 10.
7. Vaitiekūnaitė, Ramutė. „Žmogus pergyvena savo Mirtį...“ – Iliustr. // Kauno diena. – 1992, gruod. 15, p. 1.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka