KLIMAS PETRAS [1891 02 23 Kušliškiuose (Kalvarijos sav. t.) – 1969 01 16 Kaune; palaidotas Petrašiūnų kapinėse; antkapinio paminklo skulpt. Vladas Vildžiūnas], istorikas, diplomatas, Lietuvos Tarybos narys, Nepriklausomybės Akto signataras.

1919–1923, 1944–1945, 1954–1969 m. gyveno Kaune.

Buvo Lietuvos Tarybos narys. 1918 11 25–1925 02 18 saugojo Vasario 16-osios Akto dublikatą, pasirašytą visų signatarų. Jį perdavė Prezidento kanceliarijos archyvui Kaune, kur buvo saugomas iki 1940 06 15. 1919–1923 m. ėjo įvairias pareigas Užsienio reikalų ministerijoje. 1921–1922 m. buvo neoficialus užsienio reikalų ministras, dalyvavo Paryžiaus Taikos konferencijoje vykusiose politinėse derybose, 1920 m. – derybose su Rusija. 1920–1923 m. buvo Lietuvos delegacijos Genujoje narys, rengė dokumentus dėl rytinės Lietuvos sienos nustatymo. Buvo „Lietuvos aido“ pirmasis redaktorius. Iki išvykimo į Romą, Aukštuosiuose kursuose ir LU skaitė Lietuvos istorijos kursą. 1923 m. paskirtas nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Italijoje, 1925–1940 m. – Prancūzijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Liuksemburge tuo pačiu metu. 1940 m. Prancūzijos URM įteikė notą, kurioje prašė nepripažinti Lietuvos okupacijos.
1943 m. P. Klimą suėmė ir 9 mėn. kalino gestapas. 1944 03 19 jis buvo atvežtas į Kauną ir paleistas dėl įkalčių stokos. Apsigyveno svainės Barboros Lesauskienės namuose. Karo metais dirbo prof. T. Ivanausko ūkyje. 1945 09 19 buvo suimtas ir nuteistas 10 metų kalėti.
1954 m. grįžęs iš tremties vėl apsigyveno pas Lesauskius. Jam nebuvo leista išvykti į Prancūziją, kur gyveno šeima. Nors ir silpnos sveikatos, tęsė savo dar 1919 m. pradėtą Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos dvitomį, parašė knygą „Iš mano atsiminimų“ (1990). Svarbiausi jo kūriniai: „Lietuvių senobės bruožai”, „Lietuvos valstybės kūrimas iki laikinosios vyriausybės sudarymo (abi 1919), „Le gouvernement de Kowno“ (prancūzų k., 1919), „Istorinė Lietuvos valstybės apžvalga” (1922), „Lietuvos diplomatinėje tarnyboje 1919–1940“ (1991) ir kt. Bendradarbiavo leidiniuose: „Aušrinė“, „Praeitis“, „Naujoji Romuva“.
Kaune diplomatas buvo apdovanotas DLK Gedimino 2-ojo (1928 m.) ir 1-ojo (1938) laipsnio bei Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio (1934) ordinais. 1999 02 16 serijoje „Lietuvos Nepriklausomybės diena“ išleistas jam skirtas pašto ženklas.
1999 m. „Lietuvos teatrų pavasario“ šventėje Kaune Vilniaus jaunimo teatras parodė Liudviko Jakimavičiaus ir Juozo Pociaus spektaklį „Signataras“, pastatytą P. Klimo biografijos motyvais. 2000 m. jo sūnus, gyvenantis Prancūzijoje, perdavė Lietuvai dalį P. Klimo archyvo.

1993 m. Aleksoto Birutės mikrorajone jo vardu pavadinta gatvė (Kauno m. mero 1993 06 18 potv. Nr. 615).

nuotrauka 1998 04 24 prie namo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 26) atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1955–1969 m. gyveno Nepriklausomybės akto signataras, diplomatas, istorikas Petras Klimas. Kalintas nacių ir bolševikų lageriuose“ (Kauno m. mero 1998 04 22 potv. Nr. 160).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Atmintis atgijusi paminkluose : Lietuvos partizaninės kovos, tremties, tautinio atgimimo paminklų fotoalbumas. – Kaunas, 2011. – P. 127.
2. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
3. Marcinkevičienė, Danutė. Petro Klimo atminimui. – Iliustr. // Kauno žinios. – 1998, bal. 29, p. 2.
4. Marcinkevičienė, Danutė. „Aš savo sąžinės už rublius neparduosiu“. – Iliustr. // Kauno diena. – 1998, bal. 28, p. 22.
5. P. Klimo g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 86.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka