KRĖVĖ VINCAS, tikroji pavardė Mickevičius [1882 10 19 Subartonyse (Varėnos r.) – 1954 07 07 Springfylde (JAV)], rašytojas, lietuvių literatūros klasikas, visuomenės veikėjas, profesorius, akademikas.

1920–1940 m. gyveno Kaune.

1920 m. grįžęs iš Baku, įsikūrė Kaune. Dirbo Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos sekretoriumi. Vadovavo Šaulių sąjungai. 1922–1940 m. profesoriavo LU, 1925–1937 m. buvo Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. Redagavo tęstinius leidinius: „Tauta ir žodis“, „Darbai ir dienos“, „Mūsų tautosaka“, „Skaitymai“ ir kt., dalyvavo Lietuvių meno kūrėjų bei Lietuvių rašytojų draugijų veikloje. Pastarajai vadovavo 1939–1940 m. Rinko liaudies kūrybą, ją publikavo, vadovavo VDU tautosakos komisijai.
Šalia kūrinių „Šarūnas“ (1911), „Žentas“ (1922), „Skirgaila“ (rusų k., 1922), „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ (1912), „Raganius“ (1939), apsakymų rinkinio „Šiaudinėj pastogėj“ (1922), parengė tautosakos rinkinius – „Dainavos krašto liaudies dainos“ (1924), „Sparnuočiai liaudies padavimuose“ (1933), „Patarlės ir priežodžiai“ (3 t., 1934–1937 m.) ir kt. Buvo išleisti V. Krėvės „Raštai“ (10 t., 1921–1930). Nuo 1907 m. iki gyvenimo pabaigos rašė Biblijos motyvais pagrįstą kūrinį „Dangaus ir žemės sūnūs“.
Suartėjo su antifašistiniais rašytojais, buvo žurnalo „Literatūra“ redaktorius, draugijos SSRS kultūrai pažinti valdybos narys. 1940 m. ėjo ministro pirmininko pavaduotojo ir užsienio reikalų ministro pareigas marionetinėje Lietuvos vyriausybėje, tačiau įsitikinęs savo bejėgiškumu – atsistatydino. 1941 m. paskirtas Lietuvos MA pirmuoju prezidentu. Nuo 1940 m. gyveno ir dirbo Vilniuje. 1944 m. pasitraukė į Austriją, 1947 m. – į JAV.
Kaune buvo pastatytos jo dramos: „Skirgaila“ (1924), „Šarūnas“ (1929, 1979).
Apie jį išleistos knygos: Petrė Česnulevičiūtė „Vincas Krėvė“ (Kaunas, 1982), „Vincas Krėvė literatūros moksle ir kritikoje“ (Vilnius, 1983), Jonas Vėlyvis „Neleisk mūsų gundyti: Krėvės 1940 metų vasara“ (Vilnius, 2002), Andrius Baltuonė „Vincas Krėvė: gyvenimas ir kūryba“ (Vilnius, 2003), Albertas Zalatorius „Vincas Krėvė: nebaigta monografija“ (Vilnius, 2003), Mindaugas Tamošaitis „Vinco Krėvės-Mickevičiaus politinė biografija : rašytojo tragedija politikoje“ (Vilnius, 2012).
1960 m. ir 1973 m. sukurti jo bareljefai (skulpt. Petras Aleksandravičius). 1983 m. pagamintas jam skirtas medalis (skulpt. Algirdas Bosas), 1985 m. sukurtas skulptūrinis portretas iš medžio (skulpt. Leonas Žuklys).

nuotrauka [1967 m.] ant rašytojo namo Žaliakalnyje (Vydūno al. 47) pakabinta atminimo lenta: „Šiame name 1926–1940 m. gyveno rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius“ (Kauno m. LDT VK 1965 12 08 sprend. Nr. 712).

1978 m. ant namo Senamiestyje (Vilniaus g. 29) atidengta memorialinė lenta su įrašu: „Šiame name 1919–1924 m. gyveno kalbininkas Jonas Jablonskis. 1920–1922 m. gyveno lietuvių literatūros klasikas Vincas Krėvė-Mickevičius“ (Kauno m. LDT VK 1977 07 20) sprend. Nr. 368). Lenta dingusi.

1989 m. buvęs TSRS 50-mečio prospektas Dainavos mikrorajone pavadintas jo vardu (Kauno m. LDT VK 1989 10 25 sprend. Nr. 402).

1997 12 18 minint rašytojo 115-ąsias gimimo metines, Lietuvos MA įsteigė Vinco Krėvės literatūrinę premiją. Pirmuoju jos laureatu tapo Albertas Zalatorius.

[2002 m.] VDU Humanitarinių mokslų fakultete (Donelaičio g. 52) 322 auditorija buvo pavadinta Vinco Krėvės-Mickevičiaus vardu.

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
2. Pastarnokas J. Čia gimė „Raganius“. – Nuotr. // Vakarinės naujienos. – 1967, bal. 15, p.
4.
3. V. Krėvės pr. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 89–91.
4. VDU atminimo įamžinimo objektų sąrašas.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka