KUČINGIS ANTANAS [1899 10 18 Veiveriuose (Prienų r.) – 1983 07 07 Kaune, palaidotas Romainių kapinėse; antkapio autorius Juozas Adomaitis], Lietuvos kariuomenės savanoris, atsargos majoras-topografas, dainininkas (bosas), tremtinys.

1920 m., 1923–1948 m.,1956–1983 m. gyveno Kaune.

1920 m. įstojo į Kauno karo mokyklą, kurioje sporto ir muzikos instruktoriumi dirbo dainininkas ir režisierius P. Oleka, subūręs kariūnų chorą. Šiame chore A. Kučingis diriguodavo, kankliuodavo ir dainuodavo solo. Baigęs karo mokyklą buvo perkeltas į Alytų. 1922 m. grįžo į Kauną, sukūrė šeimą. Iki 1937 m. dirbo Kariuomenės generalinio štabo topografu. 1923–1927 m. mokėsi Kauno muzikos mokyklos A. Kutkaus solinio dainavimo klasėje. Karinę tarnybą derino su menininko polinkiais.
K. Petrausko rekomenduotas, 1924 m. buvo pakviestas į teatrą perklausai ir po mėnesio gavo pasiūlymą dirbti. Debiutavo Gremino vaidmeniu P. Čaikovskio operoje „Eugenijus Onieginas“. Po dešimties metų atkaklaus darbo Lietuvos armijos majoras tapo vienu pajėgiausių Valstybės teatro operos solistų. Gastrolių maršrutai nusidriekė per visą Vakarų Europą. Š. Guno operoje „Faustas“ A. Kučingis Mefistofelio partiją dainavo apie 50 metų (paskutinįjį kartą – jau būdamas 78 metų).
Prasidėjus sovietinei okupacijai, dalyvavo 1941 m. birželio sukilime. Nuo 1944 m. dainavo Vilniaus valstybiniame operos ir baleto teatre. 1945 m. jam buvo suteiktas LSSR nusipelniusio artisto vardas, tačiau 1948 02 11 po vyriausybinio koncerto dainininkas buvo areštuotas. Po pusmečio tardymų Kauno saugumo rūsiuose, dešimčiai metų buvo ištremtas į Sibirą.
1956 m. grįžęs į tėviškę, dainavo Vilniuje bei Kaune ir buvo sutinkamas didelėmis ovacijomis. Valdžia bijojo, kad jo pasirodymai nevirstų protesto demonstracijomis, todėl Vilniaus valstybinis operos ir baleto teatras 1961 m. A. Kučingį paskubomis išlydėjo į pensiją. Tačiau jis dainavo Kauno muzikiniame teatre ir su koncertais važinėjo po Lietuvą. Vieną tamsų vakarą grįžtant namo buvo sumuštas ir netrukus mirė.
1971 m. apie jį buvo sukurtas dokumentinis filmas „Aš, vargšas karalius“ (rež. Henrikas Šablevičius), kuriame įrašytos kai kurios jo atliekamos operų arijos bei liaudies dainos. Muzikologė Ona Narbutienė parašė ir išleido knygą „Antanas Kučingis“ (Vilnius, 1971, 1993). 2012 m. pasirodė Kristinos Mikuličiūtės-Vaitkūnienės knyga „Antanas Kučingis: laiškai, dokumentai, atsiminimai“ (Kaunas).

[1979 m.] Kauno muzikinio teatro fojė jo garbei pastatytas biustas (skulpt. Danutė Danytė-Varnauskienė).

1989 m. Veiveriuose (Prienų r.) jo vardu pavadinta Meno mokykla, įsikūrusi buvusiame Mokytojų seminarijos pastate, kuriame vaikystėje A. Kučingis su tėvais pragyveno 10 m. Čia pastatytas dainininko biustas (skulpt. Danutė Danytė-Varnauskienė). Jo garbei prie mokyklos pasodintas ąžuolas.

nuotrauka 1989 10 17 90-ojo gimtadienio išvakarėse Žaliakalnyje, prie namo (Aušros g. 13), kuriame gyveno 1928–1948 m. ir 1956–1983 m. buvo atidengtas biustas: „Lietuvos operos dainininkas Antanas Kučingis“ (skulpt. Stasys Žirgulis).

nuotrauka 1999 m. prie Kauno muzikinio teatro atidengtas paminklinis biustas: „Antanas Kučingis“ (skulpt. Stasys Žirgulis).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
2. Lietuvos respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas (1978–1990). D. 1. – Vilnius, 1993. – P. 152.
3. Mikuličiūtė-Vaitkūnienė, Kristina. Antanas Kučingis: laiškai, dokumentai, atsiminimai. – Kaunas, 2012. – P. 399–400.
4. Mikuličiūtė-Vaitkūnienė, Kristina. Antanas Kučingis paminėtas Veiveriuose – Iliustr. // Kauno žinios. – 1999, spal. 29, p. 2.
5. Vaitkutė, Audronė. Įamžintas operos solisto atminimas. – Iliustr // Kauno žinios. – 1999, spal. 20, p. 2.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka