KURKAUSKAS VLADAS [1895 08 27 Taškente (Uzbekistanas) – 1970 02 15 Kaune, palaidotas Kurtuvėnų kapinėse (Šiaulių r.)], Lietuvos kariuomenės atsargos kapitonas, buvęs Klaipėdos krašto gubernatorius.

1921–1970 m. (išskyrus 1935–1936 m., 1940–1968 m.) gyveno Kaune.

1919 03 22 buvo pašauktas karininku į Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo nepriklausomybės kovose. 1920 m. pakeltas į kapitonus. Atliko Generalinio štabo inžinierinės ir susisiekimo dalies viršininko pareigas, kol buvo paskirtas Vilniaus komendantu. 1921–1922 m. dėstė Aukštuosiuose Karininkų kursuose Kaune. Gegužės mėn. išėjo į atsargą kapitono laipsniu ir pasinėrė į Lietuvos ekonomikos kūrimą.
Organizavo pienines, buvo žėmės ūkio kooperatyvų sąjungos „Gamintojas“ skyriaus vedėjas, 1927 m. – Lietuvos naminių paukščių ir gyvulių draugijos pirmininkas. Tais pačiais metais išrinktas į Žemės ūkio rūmus kaip pieno perdirbimo bendrovių sąjungų atstovas. 1932 m. tapo tų rūmų pirmininku. 1935 m. kurį laiką buvo kainų tvarkytojas. 1935–1936 m. – Klaipėdos krašto gubernatorius. 1936–1940 m. – Prekybos, Pramonės ir Amatų rūmų pirmininkas, 1938 m. – Lietuvių-britų draugijos pirmininkas.
1928 m. už nuopelnus Lietuvai buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinu su kardais ir Nepriklausomybės 10 metų jubiliejiniu medaliu, o 1932 m. – Latvijos Trijų žvaigždžių ordinu.
Okupavus Lietuvą, 1940 08 01 V. Kurkauskas atleistas iš pareigų, persekiojamas prisiglaudė pas V. ir O. Landsbergius, vėliau nelegaliai kirto Vokietijos sieną. Grįžęs į Lietuvą, 1941–1944 m. ūkininkavo savo ūkyje (Šiaulių apskr.)
1944 m. bandė trauktis į Vakarus, bet buvo fronto atkirstas ir grįžo. 3 metus slapstėsi. Jo žmoną Kotryną Zubovaitę išniekino ir nušovė sovietų kariai. Tačiau karininkas Račenko, kurį V. Kurkauskas buvo išgelbėjęs, padėjo jam legalizuotis. Nuo 1954 m. dirbo agronomu, mechaniku, statybos techniku kolūkiuose, net ir tame, kuris naudojo jo paties žemę. Nuo 1969 m. sunkiai sirgdamas gyveno pas dukrą Eleną Kaune. Čia ir mirė.

nuotrauka 1995 07 25 pažymint 100-ąsias gimimo metines, Kauno apskrities viešosios bibliotekos vestibiulyje (K. Donelaičio g. 8) Vytautas Landsbergis ir Elena Kurkauskaitė-Slavinskienė atidengė memorialinę lentą su įrašu: „Čia 1939–1940 m. buvusiuose Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, pirmininku dirbo Lietuvos kariuomenės savanoris, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, Klaipėdos krašto gubernatorius Vladas Kurkauskas“ (Kauno m. mero 1995 07 25 potv. Nr. 400).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Kanapickienė, Audronė. Lietuvos prekybos ir pramonės rūmai: 1925–1995. – Iliustr. // Kauno diena. – 1995, liep. 27, p. 1, 2.
2. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
3. Markūnas, Algis. Tėvynei ir pareigai ištikimas. – Portr. // Kauno laikas. – 1995, rugs. 1, p. 8.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka