KUZMA VLADAS [1892 10 15 Rėkliuose (Panevėžio r.) – 1942 06 08 Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse], chirurgas, medicinos daktaras, profesorius, akademikas.

1920–1942 m. gyveno Kaune.

Pirmasis pasaulinis karas nutraukė 4 metų medicinos studijas Dorpato (Estija) universitete. Nors ir be diplomo, 1920 m. atvykęs į Kauną įsidarbino Valstybinėje miesto ligoninėje, lankė Aukštuosius kursus, dėstė Gailestingųjų seselių kursuose be atlyginimo. 1923 m. išlaikė valstybinius egzaminus į LU Medicinos fakultetą ir buvo priimtas dirbti asistentu Chirurgijos katedroje. 1924 m. vedė seselę E. Taraškevičiūtę ir iki 1926 m. gyveno viename ligoninės kambaryje kaip gydytojas, kurį galima bet kada išsikviesti. 1925 m. tobulinosi Vienoje bei Paryžiuje.
1923 m. pirmasis Lietuvoje perpylė kraują, propagavo kraujo konservavimą. Tyrė tulžies pūslės akmenligę, operacinį jos gydymą, išrado originalų skrandžio operavimo būdą. Nagrinėjo reumatologijos, ortopedijos, kaulų tuberkuliozės, onkologijos klausimus. 1932 m. apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją. 1933 m. jam buvo suteiktas docento vardas. Išoperavo apie 20 000 ligonių, daugeliui išgelbėdamas gyvybę. Neturtingus gydė nemokamai. Skaitė pranešimus Vakarų Europos konferencijose. Buvo chirurgas-virtuozas, novatorius, daugelio chirurgijos krypčių pradininkas, dalyvavo Kauno Rotary klubo veikloje. 1937 m. apsigyveno naujai pastatytame name Poškos g. (archit. Stasys Kudokas). Pirmajame aukšte gyveno su šeima, o antrajame įsteigė modernią 10 lovų ligoninę.
Nuo 1940 m. buvo profesorius, I chirurgijos klinikos vedėjas, Lietuvos MA narys. 15 metų dėstė bendrąją chirurgiją. Išugdė daug puikių specialistų: T. Šiurkų, V. Paprocką, A. Mačiūną ir kt. Vokiečių okupacijos metais atleistas iš KU dirbo miesto ligoninėje. Mirė 49-nerių metų savo darbo vietoje.
Publikavo apie 70 mokslo darbų ortopedijos, traumatologijos, onkologijos, urologijos neurochirurgijos temomis žurnaluose „Medicina“, „Kova su džiova“ ir kt. Išleido knygas: „Žvilgsnis į biologinės krypties išsivystymą klinikos ir praktikos medicinoje (1926), „Inkstų ir šlapimo takų atstatymo klausimu“ (1932), „Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų bei vėžligės chirurgiško gydymo klausimu“ (1940), „Skausmas ir skausmo malšinamosios priemonės“ (1948) ir kt. Liko nebaigtas rašyti bendrosios chirurgijos vadovėlis studentams.
Šeimos draugas skulptorius J. Zikaras padarė V. Kuzmos ir jo žmonos portretus (medalionus), nuėmė jo pomirtinę kaukę, 1979 m. skulpt. S. Kuzma sukūrė jo skulptūrinį portretą. Telesforas Šiurkus apie jį parašė knygą „Vladas Kuzma“ (Vilnius, 1967), dukra Vida Kuzmaitė-Kivilšienė išleido „Gyvenimo prasmė: biografinė apybraiža apie chirurgą Vladą Kuzmą“ (Kaunas, 2002). 1998 m. jam pastatytas paminklas Panevėžyje.

nuotrauka 1968 m. Senamiestyje, prie buvusios Kauno miesto ligoninės pastato (Muitinės g. 2), buvo pritvrtinta memorialinė lenta: „Šiame name 1919–1940 m. gyveno ir dirbo chirurgas prof. Vladas Kuzma“. Lenta dingo. 1977 m. prie namo (D. Poškos g. 14) pakabinta atminimo lenta: „Čia 1937–1942 m. gyveno chirurgas, LTSR akademikas Vladas Kuzma“. Lenta nuimta.
2002 m. minint 110-ąsias gimimo metines atidengta nauja memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame name 1937–1942 m. gyveno ir dirbo chirurgas profesorius akademikas Vladas Kuzma“ (skulpt. Stasys Žirgulis; Kauno m. mero 2002 09 20 potv. Nr. 378).

1982 m. KMUK centriniuose rūmuose (Eivenių g. 2), III aukšte prie įėjimo į Kardiologijos ir torokalinės chirurgijos kliniką atidengtas metalinis bareljefas su įrašu: „Akademikas chirurgas Vladas Kuzma, 1892–1944“ (skulpt. Leonas Žuklys).

1986 m. KMUK Chirurgijos klinikoje atidengtas jo biustas su įrašu: „Pirmasis chirurgijos klinikos vadovas profesorius dr. Vladas Kuzma, 1892–1942“ (skulpt. Vladas Žuklys). Patinuota gipsinė kopija saugoma Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje.

1988 m. buvusi Panevėžio gatvė Kauno Senamiestyje pavadinta jo vardu (Kauno m. LDT VK 1988 07 28 sprend. Nr. 273).

nuotrauka 2001 m. Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje Kaune (Rotušės a. 28) buvo parengta jam skirta ekspozicija. Salėje „Medicina Lietuvos respublikoje 1918–1940 metais“ eksponuojamas V. Kuzmos darbo kabinetas ir jo asmeniniai daiktai: darbo stalas, portretas; nišose sudėti profesoriaus chirurginiai įrankiai, dokumentai, nuotraukos.

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Giedraitienė, Loreta. Profesoriaus Vl. Kuzmos atminimo įamžinimas Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejuje. – Iliustr. // Ave vita. – 2001, vas. 7, p. 1.
2. KMU atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
3. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
4. Vladas Kuzma. – Iliustr. – Bibliogr.: 3 pavad. // Atminties ženklai gydytojams. – Vilnius, 2012. – P. 83–85.
5. V. Kuzmos g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 96.
6. Post mortem. – Iliustr. // Gyvenimo prasmė / Vida Kuzmaitė-Kivilšienė. – Kaunas, 2002. – P. 153.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka