LANDSBERGIS VYTAUTAS [1932 10 18 Kaune], muzikologas, profesorius, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Europos Parlamento narys.

1939–1950 m. gyveno Kaune (K. Donelaičio g. 38).

Gimė ir augo Kaune. Baigė 1-ąją Komjaunimo vidurinę (dab. „Aušros“ gimnazija, Laisvės al. 95) ir J. Gruodžio muzikos mokyklas. 1950 m. įstojo į Vilniaus konservatoriją. Nuo 1955 m. gyvena Vilniuje. 1968 m. apgynė disertaciją „M. K. Čiurlionio kompozitoriaus kūryba“. Buvo ilgametis Lietuvos kompozitorių sąjungos valdybos narys; yra M. K. Čiurlionio draugijos pirmininkas, nuo 1995 m. – tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso tarybos pirmininkas, Lietuvos šachmatų federacijos garbės narys. Už monografijas „Čiurlionio kūryba“ (1975) ir „Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai“ (1988) apdovanotas Lietuvos SSR premijomis.
1988 m. išrinktas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos; 1990 03 12 – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos, 1991 m. – Atkuriamojo Seimo pirmininku. Jo vadovaujama Lietuva atsiskyrė nuo SSRS, pelnė tarptautinį pripažinimą ir išsikovojo nepriklausomos valstybės statusą. 1993–2003 m. V. Landsbergis – Lietuvos konservatorių partijos (Tėvynės sąjungos) pirmininkas. 1996 m. Kauno kaimiškojoje apygardoje išrinktas į Lietuvos Seimą tapo LR Seimo pirmininku; nuo 2004 m. – Europos Parlamento narys. 2013 04 25 Lietuvos muzikos ir teatro akademija suteikė muzikologui profesoriui Vytautui Landsbergiui garbės daktaro vardą.
Apdovanotas: Lietuvos šaulių žvaigždės (1991), Vytauto Didžiojo 1-ojo laipsnio ordinais (1998), Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine (2003), Norvegų tautos Taikos premija (1991), Prancūzijos Foundation du future ir kt. garbingais užsienio valstybių apdovanojimais. 2012 m. jam įteiktas Krašto apsaugos sistemos medalis civiliams „Už nuopelnus“, taip pat – Vyčio kryžiaus ordinas. 2016 m. skirta Laisvės premija.
Dažnai vasaroja Kačerginėje (Kauno r.), tėvų vasarnamyje. Apie V. Landsbergį sukurti vaizdo įrašai: Domanto Vildžiūno „Dienoraščio akimirkos“ (1997), sūnaus Vytauto V. Landsbergio „Visa teisybė apie mano tėvą“ (b.m.); Liepos Rimkevičienės ir Giedrės Žickytės dokumentinis TV filmas „Laisvės džiazas“ (2010); pagal V. Landsbergio 1965 m. sukurtą scenarijų, 2011 m. pasirodė Giedrės Žickytės ir Ričardo Rickevičiaus trumpametražis dokumentinis filmas „Ieškome „Nebaigtosios sonatos“; profesoriaus 80-mečiui sukurtas Agnės Marcinkevičiūtės dokumentinis filmas „Vytautas Landsbergis: mintys ir darbai“ (2012). 1999 m. išleista bibliografija „Vytautas Landsbergis: kultūros darbai, 1956–1996“ (Vilnius).
Išleistos V. Landsbergio knygos: „Kryžkelė: politiniai tekstai, 1992–1994“, „Ataskaita rinkėjui“; „Lūžis prie Baltijos: politinė autobiografija“ (1997), trilogija „Vėl Lietuva. 10 metų: tekstai minint Nepriklausomybės atkūrimą“ (2000); „Būta ir pasakyta: mintys“ (2002), „Karaliaučius ir Lietuva: nuostatos ir idėjos“ (2003), „Bangos, duokit kelią: Kačerginės paveikslėliai“ (2004), „Un peuple sort de prizon“ (2007); „Rugsėjo 11 necivilizacijų konfliktas: seimo nario mintys ir vertinimai“ (2001), „Susirašinėjimas ir pokalbiai su Francois Mitterrand, 1990–1992“ (2007), „Nusidėjome apsileidimais: laiškai dabarties broliams“ (2007), „Ilgosios dramos tyrimas“ (2008). Mokslinius tyrinėjimus apibendrino monografijoje „Visas Čiurlionis“ (2008). 2009 m. išleistos dvi profesoriaus įgrotos kompaktinės plokštelės „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Kūriniai fortepijonui. Visuma“, 2011 m. – knygos „Mažoji Čiurlioniana: kūrėjo išvykimo šimtmečiui“ ir „M. K. Čiurlionis. Laiškai Sofijai“, 2012 m. – „Kaltė ir atpirkimas : apie Sausio 13-ąją“, sudaryta ir išleista „Rezistencijos pradžia: 1941-ųjų Birželis : dokumentai apie šešių savaičių laikinąją Lietuvos vyriausybę“ ir „Ilgosios dramos užkampiai“ (Vilnius, 2012). 2004–2014 m. išleistos V. Landsbergio knygos „Europos Parlamente“ (Europos Parlamento nario pasisakymai, straipsniai, laiškai, mintys ir pan.), 2014 m. – „Briuselio dienoraščiai“, „Jotvingių giesmės“, 2015 m. – „Guilt and atonement : the story of 13 January“ (Vilnius).

1991 03 11 įkurtas V. Landsbergio fondas medicinai ir menui remti. Jam vadovauja Gražina Ručytė-Landsbergienė. Iš fondo lėšų paremta Kauno ortopedijos įmonė. Kartu su Švedijos Lundo universitetu įsteigtas pirmasis Baltijos šalyse surdologijos kabinetas ir kt.
Prieiga per internetą: http://fondas.landsbergis.lt/  [žiūrėta 2012 01 12]

1991 09 18 Vytautas Landsbergis paskelbtas VDU filosofijos garbės daktaru.
Prieiga per internetą: http://www.vdu.lt/lt/apie-vdu-kaune/garbes-daktarai-ir-profesoriai/garbes-daktarai/  [žiūrėta 2017 01 13]

1994 01 27 suteiktas Kauno miesto garbės piliečio vardas.
Prieiga per internetą: http://www.kaunas.lt/apie-kauna/skiriami-apdovanojimai/miesto-garbes-pilieciai/  [žiūrėta 2017 01 13]

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Kauno miesto garbės piliečiai // Kas yra kas Lietuvoje: Kraštiečiai. Kaunas. – Kaunas, 2008. – P. 12.
2. Universiteto garbės daktarai ir profesoriai. – Iliustr. // Vytauto Didžiojo universitetas. – [Kaunas, 2000. – P. 39].
3. Vytauto Landsbergio fondas, 1991–1998. – Vilnius, [1999]. – [16] p.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka