MAPU ABRAOMAS [1808 01 03 Kaune – 1867 10 09 Karaliaučiuje (Prūsija; dabar Rusija)], žydų rašytojas.

1808–1837, 1844–1867 m. gyveno Kaune (išskyrus tuos metus, kai dirbo Jurbarke, Vilniuje).

Nuo penkerių metų lankė chederį (žydų pradinė mokykla). Nuo trylikos metų savarankiškai studijavo Talmudą, vėliau mokėsi lotynų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbų. Anksti priverstas rūpintis šeimos išlaikymu, įsidarbino pas žydą smuklininką namų mokytoju. Vėliau dirbo namų mokytoju Jurbarke, Raseiniuose, Vilniuje. Nuo 1848 m. gavo mokytojo vietą Kauno berniukų mokykloje, kur dirbo iki pat mirties.
Hebrajų kalba parašė 4 romanus. A. Mapu mėgdavo rašyti medinėje pavėsinėje ant Aleksoto kalno, vadintoje A. Mapu pavėsine. Čia gimė jo pirmasis romanas biblijos tema „Ahavot Cion“ („Siono meilė“; 1852), vėliau „Ašmat Šomron“ („Samarijos nusidėjimas“; 1865) ir kt. A. Mapu parašė ir kelis hebrajų kalbos vadovėlius.
A. Mapu buvo vyskupo M. Valančiaus amžininkas – jie vienas kitą gerai pažinojo ir draugavo.
1928 m. apie jį išleista Nachmano Šapiros monografija „Kaunietis A. Mapu: jo gyvenimas ir kūryba“ (Kaunas, 1928).

1908 m. tarpininkaujant žymiam žydų visuomenės veikėjui daktarui Abai Lapinui, Kaune buvo įsteigta A. Mapu draugijos biblioteka (E. Ožeškienės g. 2), veikusi iki 1940 m.

[1919 m.] Senamiestyje jo vardu pavadinta gatvė, kuri 1948 m. pervadinta I. Laukaitytės vardu. 1989 m. gatvei grąžintas A. Mapu pavadinimas (Kauno m. Liaudies deputatų tarybos VK 1989 10 25 sprend. Nr. 402).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. KAA, f. 219, ap. 1, b. 27, lap. 1–4.
2. A. Mapu g. – Potrtr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 103–104.
3. Zilberis, Eliziejus. Kas jis buvo – Abraomas Mapu? // Kauno tiesa. – 1990, geg. 11, p. 5




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka