MICKEVIČIUS ADOMAS (Mickiewicz) [1798 12 24 Zaosėje (Baltarusija) – 1855 11 26 Konstantinopolyje (Turkija)], lenkų poetas, rašęs lietuviška tematika.

1819–1824 m. (išskyrus 1821–1822 mokslo metus) gyveno Kaune.

Baigęs Vilniaus universitetą 1819 m. rudenį atvažiavo į Kauną. Trumpam apsistojo prefekto S. Dobrovolskio rezidencijoje Kartofliškių palivarke. Mokytojavo Kauno apskrities mokykloje (dabar Jėzuitų gimnazija) ir gyveno buvusioje jėzuitų vienuolyno celėje. Dėstė visuotinę literatūrą, lotynų kalbą, antikinę istoriją, poetiką, bendrąją gramatiką bei politinę ekonomiją, tvarkė mokyklos biblioteką. Jaunam mokytojui trūko metodinių žinių, bet jis stengėsi gerai atlikti savo pareigas, o sulaukęs atostogų, skubėdavo į Vilnių pas draugus ir Filomatų draugijos susirinkimus. Gyvendamas Kaune domėjosi lietuvių tautos praeitimi, tautosaka. Laisvalaikiu studijavo garsiausių pasaulio rašytojų ir filosofų, taip pat ir K. Donelaičio kūrybą. Tai lengvino pedagoginį darbą, padėjo ugdyti poetinį meistriškumą.
1820–1821 m. skaudžiai išgyveno motinos mirtį bei mylimosios Marilės Vereščak vedybas. Pašlijus sveikatai gavo metines atostogas ir išvykęs į Vilnių rašė magistro disertaciją. 1822 m. rudenį grįžo į Kauną, kurį laiškuose jau pavadino namais. A. Mickevičius susibičiuliavo su greta gyvenusio gydytojo J. Kovalskio šeima ir pamilo jo žmoną Karoliną. Daug laiko praleisdavo vaikščiodamas po apylinkes, klausėsi liaudies dainų ir pasakojimų. Kauno vardą įamžino savo kūryboje. 1823 m. poetas ruošėsi išvykti į užsienį, bet prasidėjus filomatų-filaretų bylai, spalio 23 d. A. Mickevičius Kaune suimtas, išvežtas į Vilnių ir įkalintas Bazilijonų vienuolyne. 1824 04 21 paleistas iš kalėjimo už užstatą ir pavestas kolegos mokytojo M. Nelavicko globai. Grįžęs į Kauną rašė pareiškimus carinėms įstaigoms. Gavęs atsakymą išvyko ir daugiau nebegrįžo.
Gyvendamas Kaune parašė „Adomo dainą“, „Filaretų dainą“, „Odę jaunystei“, baladžių ir romansų, kurie buvo išspausdinti Vilniuje, J. Zavadskio spaustuvėje. Kaune subrendo jo pirmieji lietuviškos tematikos kūriniai: „Gražina“, „Vėlinės“ (I, II ir IV dalis), sumanyta lietuvių ir prūsų žygių poetinė apysaka „Konradas Valenrodas“. Kompozitorius Jurgis Karnavičius pagal A. Mickevičiaus poemą „Gražina“ parašė operą, kuri 1933 m. pastatyta Valstybės teatre Kaune. 1968 m. jos dekoracijas atnaujino dail. L. Truikys. 1955 m. Kauno valstybiniame muzikiniame dramos teatre pastatyta lenkų dramaturgo A. Mališevskio trijų veiksmų pjesė „Baladės ir romansai“, kurioje atskleisti poeto gyvenimo Kaune puslapiai.
1959 m. skulpt. Petras Rimša sukūrė medalioną „Adomas Mickevičius-Rimvydas (1798–1855)“, kuriame pavaizduotas sėdintis poetas su knyga ir Kauno panorama nuo Aleksoto kalno. 1973 m. buvo numatyta sutvarkyti A. Mickevičiaus slėnį, jame pastatyti trijų metrų aukščio poeto skulptūrą (kauniečio Vidmanto Stanelio diplominis darbas, vadovas J. Kėdainis), tačiau projektas liko neįgyvendintas. 1994 m. buvo sukurta su A. Mickevičium susijusių 32 Europos miestų sąjunga, į kurią įtrauktas ir Kaunas. 1996 m. įkurtas Lietuvos ir Lenkijos santykių rėmimo Adomo Mickevičiaus vardo fondas.
1998 m. 200-osioms poeto gimimo metinėms Lietuvos valstybinis bankas išleido 50 litų sidabro monetą (dail. A. Bosas); skulptorius Petras Repšys sukūrė jubiliejinį medalį; buvo išleistas jam skirtas pašto ženklas. Kino režisierius Raimundas Banionis sukūrė dokumentinį filmą apie poetą, o 1999 m. buvo pristatytas lenkų dokumentinis filmas „Lietuva, tėvyne mano“ (rež. Tadeusz Bystram), kurio epizodai nufilmuoti Kaune. Jubiliejaus proga Kauno dramos teatre apie A. Mickevičiaus gyvenimą Kaune pastatyta Petro Palilionio poema-rapsodija „Vėjuota saulė“ (rež. Arvydas Lebeliūnas).
Lietuvių kalba apie jį išleistos knygos: Mečislavas Jastrunas „Adomas Mickevičius“ (Vilnius, 1965); Pranas Juozapavičius „Adomas Mickevičius Kaune“ (Vilnius, 1970); Algis Kalėda „Adomas Mickevičius“ (Kaunas, 1985); Arnoldas Piročkinas „Devyneri Adomo Mickevičiaus metai: Biografinė apybraiža“ (Vilnius, 1995); Jonas Riškus „Adomas Mickevičius ir Lietuva“ (Vilnius, 1996). Kazimiera Šiaudinienė ir Jonas Riškus parengė bibliografinę rodyklę „Adomas Mickevičius“ (Vilnius, 1981).

1823 m. poetui ruošiantis palikti Kauną, Girstupio slėnyje susirinkę draugai surengė išleistuves, kurių metu K. Kovalska pasiūlė slėnį bei jame esantį akmenį pavadinti Adomo Mickevičiaus vardu. Pavadinimas prigijo. Poeto inicialai ir 1823 m. data akmenyje išliko iki šiol.
1955 m. minint 100-ąsias mirties metines, prie akmens A. Mickevičiaus slėnyje buvo padėta juodo granito plokštė, kurioje įrašytas posmelis:
„Mačiau aš puikų slėnį palei Kauną,
Laumės ten audžia pavasario rytą
Žaliąją veją, žiedais iškaišytą:
Slėnio gražesnio nerasi pasauly... A. Mickevičius [parašas]. Gražina, Kaunas, 1822 m.“.

1905 m. Naujamiesčio gatvei, ėjusiai per Kartofliškių palivarką, suteiktas A. Mickevičiaus vardas išliko iki šiol.

1905 m. miesto dūma nutarė kasmet gimnazijų moksleiviams skirti po 10 Adomo Mickevičiaus vardo stipendijų.

1929 m. Vytauto g. ir Miško g. gatvių kampe buvusi privati Kauno lenkų gimnazija pavadinta Adomo Mickevičiaus vardu.

nuotrauka 1955 m. ant namo (Rotušės a. 9) buvo prikabinta pirmoji paminklinė lenta su bareljefu: „1798–1855. Šiuose mokyklos rūmuose 1819–1823 m. gyveno ir kūrė Adomas Mickevičius“ (skulpt. Vladas Žuklys), lietuvių ir rusų kalbomis. Lenta buvo nuimta. 1998 12 11 atidengta nauja memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame pastate 1819–1823 m. gyveno ir dirbo mokytoju poetas Adomas Mickevičius “Litwo! Ojczyzno moja! Ty jestes jak zdrowie... Tėvyne Lietuva, mielesnė už sveikatą“ (skulpt. Vytautas Narutis; Kauno m. mero 1998 11 16 potv. Nr. 383).

nuotrauka 1955–1991 m. 9-ajai vidurinei mokyklai (Rotušės a. 9) buvo suteiktas A. Mickevičiaus vardas (nuo 1997 m. – Jėzuitų gimnazija). Mokykloje tradiciškai būdavo švenčiama poeto gimimo diena, geriausia klasė apdovanojama pereinamuoju poeto bareljefu, o mokslo pirmūnai – pereinamaisiais ženkleliais su jo monograma.
1956 m. klasėje, kurioje poetas gyveno, buvo įkurtas memorialinis kambarys-muziejus. Dabar ten Adomo Mickevičiaus klasė ir direktoriaus kabinetas, kuriame kabo poeto bareljefas su įrašu: „Palaiminti tie metai, kur praėjo“ (skulpt. Vytautas Narutis), o koridoriaus nišose – poeto memorialinė ekspozicija.
1998 11 26 Adomo Mickevičiaus muziejus atidarytas Jėzuitų gimnazijai priklausančiame Perkūno name (Aleksoto g. 6). Šalia kitų eksponatų čia saugomi du gipsiniai poeto biustai ir skulptūra, rasta Panevėžyje pas privačius asmenis [skulpt. Kazimieras Ulianskis].
Prieiga per internetą: http://lt.wikipedia.org/wiki/Perk%C5%ABno_namas  [žiūrėta 2010 08 12]

2013 03 13 įkurtas VDU Adomo Mickevičiaus lenkų kalbos ir kultūros klubas.
Prieiga per internetą: http://uki.vdu.lt/?page_id=5714  [žiūrėta 2014 01 02]

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Adomas Mickevičius / 1798–1855. – Iliustr. // 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. – Vilnius, 2009. – P. 70–71.
2. Adomo Mickevičiaus memorialinis muziejus // Kaunas muziejų sostinė. – Kaunas, [2006]. – P. 17.
3. Inis, Laimonas. Kitas A. Mickevičius. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 1999, vas. 4, p. 8.
4. Juozapavičius, Pranas. Adomas Mickevičius Kaune. – Vilnius, 1970. – 62 p.
5. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
6. Lenkų režisieriaus T. Bystramo filmo „Lietuva, tėvyne mano“ pristatymas Kaune // Laikinoji sostinė. – 1999, liep. 16, p. 2.
7. A. Mickevičiaus g. – Portr. // Kaunas: miestas ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 108–109.
8. A. Mickevičiaus miestų sąjunga // Respublika. – 1994, kovo 29, p. 17.
9. Neimantas R. Rožės Adomui Mickevičiui // Vakarinės naujienos. – 1970, rugs. 21, p. 2.
10. Norvilienė, Vitalija. Istorija, kurią galima liesti rankomis. – Iliustr. // XXI amžius. – 2000, bal. 26, p. 1, 5.
11. Paminklinė lenta A. Mickevičiui. – Iliustr. // Kauno rotušės aikštė / Vytautas Levandauskas ir kt. – Vilnius, 1981. – P. 79–83.
12. Piročkinas, Arnoldas. Apskrities mokykla Adomo Mickevičiaus laikais. – Iliustr. // Kauno jėzuitų gimnazija. – Kaunas, 2004. – P. 65–67, 127.
13. Działalność kulturalna Gimnazjum Polskiego im. A. Mickiewicza // Polskie życie kulturalne w Republikce Litewskiej 1919–1940 / Mieczyslaw Jackiewicz. – Olsztyn, 1997. – S. 225.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka