MIKUTAVIČIUS RIČARDAS [1935 02 26 Kaune – 1998 07 01 Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse; 2001 m. pastatytas antkapinis paminklas (skulpt. Arūnas Sakalauskas, archit. Linas Jurgaitis)], kunigas, teologijos daktaras, poetas, filosofas, Kauno miesto garbės pilietis.

1935–1958 m., 1989–1998 m. gyveno Kaune.

Vaikystė prabėgo Radvilėnų plente, prie Šv. Antano bažnyčios. Mokėsi 15-oje pradinėje mokykloje bei 4-oje berniukų gimnazijoje. 1953 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1958 m. buvo įšventintas į kunigus. 1963 m. apgynė disertaciją teologijos licenciato moksliniam laipsniui.
Nuo 1989 m. kunigavo Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčioje, ją rekonstravo, iki 1994 m. gyveno J. Tumo-Vaižganto bute. 1993–1996 m. buvo Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčios rektorius. Tuo metu bažnyčia buvo suremontuota, atnaujintas interjeras. Ji tapo dvasinės ir kultūrinės traukos objektu. R. Mikutavičius buvo KMA Filosofijos ir socialinių mokslų katedros dėstytojas (valandininkas). Jis skatino Klinikų koplyčios atidarymą, buvo jos kapelionas; čia organizuodavo Advento vakarus, puoselėjo Vaižganto dvasią.
1997 m. iškilus finansiniams nesklandumams Įgulos bažnyčioje, R. Mikutavičius buvo perkeltas į Šv. Kazimiero bažnyčią Aleksote (Vilkaviškio vyskupija). Netrukus paskirtas į LŽŪU koplyčią rektoriumi. Šioje aukštojoje mokykloje dėstė ir filosofiją. Jam atėjus, pagyvėjo visos bendruomenės dvasinis gyvenimas, pradėta LŽŪU koplyčios rekonstrukcija. Kunigas planavo pastatyti naują bažnyčią prie automagistralės Via Baltica. Jo energijos ir darbštumo dėka buvo atnaujinta 14 Lietuvos bažnyčių.
1992 m. R. Mikutavičius buvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą, o 1994 m. – išrinktas valdybos nariu. 1991 m. už humanitarinę veiklą apdovanotas Izraelio vyriausybės premija, o 1992 m. už publicistinę veiklą apdovanotas P. Dovydaičio premija. Trejus metus buvo renkamas populiariausiu Kauno žmogumi. 1993 m. už nuopelnus Lietuvai apdovanotas DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu (Komandoro kryžiumi).
Išleistos jo knygos: „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ (3 t., 1989, 2008, 2013), „Poterių upė“ (1990), „Šviesos spalvos“ (1992), „Žaizdos metafizika“ (1995), „Spindintis virš mūsų“ (1998), „Mirties vilties veidai“ (audiokasetė su kompozitorium G. Kuprevičiumi“ (1999), „Prisikėlimas. 1997–1998 metų pamokslų fragmentai“ (1999), knyga, dedikuota Maironiui „Viršūnių paukštis“ (Vilnius, 2002). 2003 m. Kauno radijas ir televizija įrašė kompaktinę plokštelę apie R. Mikutavičių „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ (rež. Vytautas Balsys). Kompozitorė Nerija Čepaitė jam dedikavo savo kūrinį „Requiem“. Tytuvėnų vienuolyno kieme pastatytas jam skirtas medinis stogastulpis (tautodail. Raimundas Puškorius). Visuomeninė organizacija „Consilia Academica“ vienu iš savo tikslų laiko kunigo ir poeto idėjų bei darbų tęstinumą, jo atminimo įamžinimą.
R. Mikutavičius sukaupė turtingą meno kūrinių kolekciją, dėl kurios nusikaltėlių buvo apiplėštas ir žiauriai nužudytas. Dalis kolekcijos saugoma Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, kai kurie kunigo asmeniniai daiktai artimųjų sprendimu atiteko Maironio lietuvių literatūros muziejui.
Išleistas katalogas „Ričardo Mikutavičiaus kolekcija: Europos dailė“ (Vilnius, 1996), Viktoro Rudžiansko etiudų knyga „Gyvenęs ir mūsų gyvenimus“ (Kaunas, 2003) bei „Ričardo Mikutavičiaus (1935–1998) bibliografinė rodyklė“ (Kaunas, 2008).

2000 11 30 jam suteiktas Kauno miesto garbės piliečio vardas (po mirties).
Prieiga per internetą: http://www.kaunas.lt/index.php?4096335332  [žiūrėta 2010 08 08]

2000 07 02 antrųjų žūties metinių proga prie paskutinės R. Mikutavičiaus kunigavimo vietos, LŽŪU koplyčios, jo atminimui pastatytas medinis stogastulpis, kurio vienoje pusėje įrašyti žodžiai: „Aš šnibždėsiu savo dvasiai – pabuski. Mirtis, kuri mus išskiria, yra tik skraistė“, o kitoje – „Ak, palaimink šį mūsų sustojimą ties Paslapties pertekliumi. 1935–1998“ (tautodail. Remigijus Laurutis).

2002 06 29 prie LŽŪU esančiame Kamšos miškelyje, kuriame kunigas mėgo vaikščioti, atidengta medinė Rūpintojėlio skulptūrėlė, dedikuota R. Mikutavičiui (tautodail. Algimantas Sakalauskas).

nuotrauka 2004 02 27 miesto centre ant Leono Rito projektuoto namo (Laisvės al. 9) atidengta memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame name 1993–1998 m. gyveno Kauno miesto garbės pilietis, kunigas, poetas Ričardas Mikutavičius“ (skulpt. Arūnas Sakalauskas; archit. Ričardas Krištopavičius).
Prieiga per internetą: http://whatson.delfi.lt/archive/article.php?id=3824128&ndate=1077854466&categoryID=51  [žiūrėta 2009 10 14]

2005 02 27 pažymint kunigo 70-ąsias gimimo metines, Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčioje atidengta atminimo lenta: „Atkurdamas Šventovę 1993–1997 m. čia apaštalavo kunigas Ričardas Mikutavičius“ (skulpt. Vladas Žuklys).

2008 m. nauja miesto gatvė pavadinta R. Mikutavičiaus vardu (Kauno m. sav. tarybos 2008 07 17 sprend. T-360).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Atminimo įamžinimas. – Iliustr. // Ričardo Mikutavičiaus (1935–1998) bibliografinė rodyklė. – Kaunas, 2008. – P. 88–102.
2. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
3. Vaitiekūnaitė, Ramutė. Vardas, galintis vienyti: kunigo ir poeto, miesto Garbės piliečio Ričardo Mikutavičiaus idėjas puoselės ir skleis draugija // Kauno diena. – 2002, vas. 20, p. 9.
4. Vaitkevičius, Vladas. Koplytstulpis įamžino kunigo ir poeto atminimą. – Iliustr. // XXI amžius. – 2000, liep. 7, p. 7.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka