MIRONAS VLADAS [1880 06 22 Kuodiškiuose (Rokiškio r.) – 1953 02 17 Vladimire (Rusija)], kunigas, politikas, visuomenininkas, Lietuvos ministras pirmininkas.

1926–1941 m. su pertraukomis gyveno Kaune.

1918 02 16 pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą. 1924 m. Lietuvių tautininkų sąjungos (LTS) steigiamajame suvažiavime V. Mironas buvo išrinktas Vyriausios valdybos nariu. 1926 m. išrinktas į III Seimą. Dalyvavo Seimo posėdžiuose, o pertraukų tarp posėdžių metu kunigavo Dauguose (Alytaus r.).
Paleidus seimą, 1927 m. paskirtas Švietimo ministerijos tikybos reikalų referentu. 1928 m. buvo akcinės leidybos bendrovės „Pažanga“ vienas iš steigėjų ir nuolatinis valdybos narys. 1930 m. su kitais įsteigė Lietuvių tautininkų fondą. 1929–1938 m. buvo vyriausiasis kariuomenės kapelionas bei Šv. Mykolo (Įgulos) bažnyčios rektorius, vietoj 60-ties arklių kariuomenei, nupirkęs unikalius vargonus šventovei.
1934 m. tapo Kauno miesto tarybos nariu. Nuo 1939 m. buvo LTS vyriausiosios valdybos pirmininkas. 1938–1939 m. buvo Lietuvos ministras pirmininkas, o nuo 1938 m. dar ėjo ir žemės ūkio ministro pareigas. Santykių su Lenkija reguliavimas – vienas svarbiausių V. Mirono sudaryto ministrų kabineto užsienio politikos akcentų. Buvo Lietuvos mokslo draugijos narys. 1939 m. V. Mirono vadovaujama vyriausybė atsistatydino, o jis grįžo į savo ūkį.
1930 m. buvo apdovanotas Vytauto didžiojo 3-ojo laipsnio ordinu, o 1938 m. – DLK Gedimino 1-ojo laipsnio ordinu.
1940 09 12 – 1941 06 23 kalėjo Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. 1941 m. sukilėlių išvaduotas slapstėsi, vėliau dirbo Vilniuje. Okupacinės sovietų valdžios tris kartus buvo suimtas. Atsisakęs bendradarbiauti su KGB, 1947 m. nuteistas 7 metams kalėjimo. 1953 m. mirė nuo insulto ir buvo palaidotas bendrose Vladimiro kalėjimo kapinėse.
1996 m. serijoje „Nepriklausomybės diena“ išleistas pašto ženklas „Nepriklausomybės akto signataras Vladas Mironas“ (dail. Jokūbas Zovė), tėviškėje jam pastatytas atminimo akmuo. 2005 m. pažymint 125-ąsias gimimo metines, serijoje „Dvasiškiai – Lietuvos kūrėjai“ išleistas portretinis vokas (dail. Antanas R. Šakalys). 2000 m. Vlado Mirono pavardė įtraukta į bažnyčios kankinių sąrašą. Vilma Bukaitė parengė knygelę „Kunigas Vladas Mironas: nepriklausomybės akto signataras ir valstybininkas, 1880–1953“ (Vilnius, 2001) bei monografiją „Nepriklausomybės akto signataras Vladas Mironas“ (Vilnius, 2009).

1995 m. Aleksoto mikrorajone, Kazliškiuose jo vardu pavadinta gatvė (Kauno r. tarybos 1995 12 20 sprend. Nr. 83; KMS tarybos 2012 10 25 sprend. Nr. T-582).

nuotrauka 2017 06 15 ant pastato Laisvės al. 53 atidengta atminimo lenta su užrašu: „Šiame pastate 1935–1939 m. gyveno Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, vienas iš bendrovės „Pažanga“ steigėjų kun. Vladas Mironas, sovietų kalintas ir represuotas. Mirė 1953 m. Vladimiro (SSRS) kalėjime“ (KMS administracijos direktoriaus 2017 03 30 įsak. Nr. A-1214). Atminimo lenta atidengta Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos iniciatyva.
Prieiga per internetą: http://www.kpd.lt/news/3026/158/Kaune-bus-atidengta-atminimo-lenta-Vladui-Mironui.html  [žiūrėta 2017 06 15],  https://goo.gl/Jg17Zm  [žiūrėta 2017 07 07]

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Kauno miesto gatvių sąrašas.
2. Kaminskienė, Audronė. Įamžintas kunigo Vlado Mirono atminimas. – Iliustr. // Tremtinys. – 2017, birž. 23, p. 5.
3. Kaminskas, Raimundas. Atminimo lenta Vasario 16-osios Akto signatarui. – Iliustr. // XXI amžius. – 2017, birž. 23, p. 3.
4. V. Mirono g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 113.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka