NAUJALIS JUOZAS [1869 04 09 Raudondvaryje (Kauno r.) – 1934 09 09 Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse, antkapinis paminklas archit. Stasio Kudoko], kompozitorius, dirigentas, vargonininkas, profesorius.

1892–1934 m. gyveno Kaune (išskyrus 1914–1916 m.).

Muzikos mokėsi pas Raudondvario vargonininką K. Stankevičių. Baigęs pradinę mokyklą remiamas grafo B. Tiškevičiaus 1884–1889 m. mokėsi Varšuvoje. 1892–1934 m. buvo Kauno katedros vargonininkas, įsteigė privačius vargonininkų ir choro dirigentų kursus. 1894 m. organizavo Kauno berniukų chorą. Gilino žinias Vokietijoje. Išugdė garsius muzikus: A. Kačanauską, N. Martinonį, S. Šimkų ir kitus.
1898 m. savo bute įkūrė slaptą „Dainos“ chorą, kuris 1904 m. virto draugija ir gyvavo iki 1940 m. 1905 m. Senamiestyje (Rotušės a. 27) įsteigė lietuvišką knygyną, veikusį iki 1912 m. 1909–1910 m. leido lietuvišką leidinį „Vargonininkas“, o 1911 m. įkūrė Vargonininkų draugiją. 1919 m. įsteigė privačią muzikos mokyklą, kuri 1920 m. buvo suvalstybinta, o J. Naujalis tapo direktoriumi. 1933 m. Kauno muzikos mokykla perorganizuota į konservatoriją. Joje J. Naujalis vadovavo vargonų klasei bei dėstė harmoniją. 1927 m. jis tapo pirmuoju Kauno konservatorijos profesoriumi, o 1934 m. buvo išrinktas Vargonininkų ir kitų muzikų sąjungos garbės nariu.
1924 m. buvo pirmosios dainų šventės rengėjas ir vyriausiasis dirigentas. Koncertavo Lietuvoje ir užsienyje. Sukūrė apie 100 pasaulietinės ir bažnytinės muzikos kūrinių: simfoninę poemą „Ruduo“, dainas Maironio žodžiams „Lietuva brangi“, „Kur bėga Šešupė“, „Jaunimo giesmė“ ir daugelį kitų. Paliko 13 mišių, 15 motetų, apie 60 giesmių, 3 kantatas ir kt.
Už bažnytinės muzikos kūrinius J. Naujalis buvo apdovanotas Italijos „Karūnos“ ordinu (1929), už ypatingus nuopelnus Lietuvai – LDK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu (1930), Lietuvos savanorių bei Nepriklausomybės dešimtmečio medaliais (1928).
1923 m. skulpt. Antanas Aleksandravičius sukūrė J. Naujalio biustą skvarbiomis akimis, o 1924 m. dailininkas Jonas Šileika nutapė jo portretą. 1935 m. skulpt. Bronius Pundzius sukūrė kompozitoriaus bareljefą, o 1975 m. J. Naujalio biustą sukūrė skulpt. Petras Aleksandravičius. 1969 m. pažymint J. Naujalio gimimo 100-ąsias ir Dainų šventės 45-ąsias metines, Kaune įvyko tradicinė šventė, kurioje skambėjo kompozitoriaus dainos. Nuo 1971 m. Raudondvaryje organizuojami tradiciniai Juozo Naujalio mišrių chorų konkursai. Nugalėtojai apdovanojami medaliais su kompozitoriaus atvaizdu. Taip pat rengiami jo vardo respublikiniai religinės muzikos konkursai chorams ir jaunųjų choro dirigentų konkursai.
Muzikologė Ona Narbutienė parengė knygą „Juozas Naujalis: straipsniai. Laiškai. Dokumentai. Amžininkų atsiminimai. Straipsniai apie kūrybą“ (Vilnius, 1968). Serijoje „Gyvenimas ir kūryba“ išėjo Onos Narbutienės monografija „Juozas Naujalis "(Kaunas, 1989). M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus darbuotoja K. Mikuličiūtė-Vaitkūnienė sudarė leidinį „Juozas Naujalis“ (Kaunas, 2009).

1933 m. Vilijampolėje Lenkų gatvė buvo pavadinta J. Naujalio vardu (Kauno m. tarybos 1928 10 25 nut. Nr. 481). Jo vardas suteiktas ir vienai iš Raudondvario gatvių.

1937 08 13 Arkikatedroje bazilikoje (Vilniaus g. 1), vargonų šoninės sienos kairėje pritvirtintas ilgus metus čia vargonavusio kompozitoriaus bareljefas: „Juozas Naujalis, 1869–1934“ (skulpt. Bronius Pundzius, 1935 m.).

nuotrauka 1967 m. senamiestyje prie namo (Vilniaus g. 3) buvo pakabinta pirmoji memorialinė lenta: „Šiame name 1921–1934 m. gyveno Lietuvos muzikos patriarchas Juozas Naujalis“. 1991 04 09 atidengta antroji memorialinė lenta (skulpt. Petras Baronas; Kauno m. LDT VK 1988 05 25 potv. Nr. 173 p.)

1969 m. pažymint kompozitoriaus 100-ąsias gimimo metines Kauno muzikos mokykla (Rotušės a. 14 a) pavadinta Juozo Naujalio muzikos gimnazija. Mokykloje kabo metalinis bareljefas „Kompozitorius Juozas Naujalis, 1869–1934“ (skulpt. Vladas Žuklys).

1969 m. Raudondvaryje (Kauno r.), gimtosios sodybos vietoje pastatyta tašyto granito stela su įrašu: vienoje pusėje „Juozo Naujalio gimtinė. 1869–1934“; kitoje – dainos „Lietuva brangi“ gaidos motyvas (archit. Vytautas Gabriūnas).

1994 m. šalia Raudondvario bažnyčios kompozitoriui pastatytas monumentas iš granito (skulpt. Leonas Žuklys, archit. G. Baravykas). Pilyje esančiame visuomeniniame kraštotyros muziejuje atidaryta J. Naujaliui skirta ekspozicija. 2002 01 01 Kauno r. savivaldybės sprendimu čia įkurtas J. Naujalio memorialinis muziejus. Nuo 1972 m. Raudondvaryje vyksta J. Naujalio mišrių chorų konkursai-festivaliai.
Prieiga per internetą: http://www.naujaliomuziejus.lt/  [žiūrėta 2012 01 12]

nuotrauka 1989 04 09 Muzikinio teatro sodelyje, pažymint kompozitoriaus 120-ąsias gimimo metines, atidengtas paminklinis biustas „Juozas Naujalis“ (skulpt. Mindaugas Šnipas).

1996 m. Raudondvario pilies parke pastatyta skulptūra iš granito „Vaidila su varpu“ (skulpt. Leonas Strioga), laimėjusi antrąją vietą konkurse J. Naujalio paminklui sukurti.

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Bagočienė, Aistė. Juozui Naujaliui atminti // Kūrybos metraštis 2004: Lietuvos liaudies kultūros centro informaciniis leidinys. – Vilnius, 2005. – P. 54–55.
2. Jankevičiūtė, Giedrė. Dailė ir valstybė : dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918–1940. – Kaunas, 2003. – P. 255.
3. Juozas Naujalis. – Portr. // Kūrėjai ir jų memorialinės vietos / Stasė Ramanauskienė. – Vilnius, 1984. – P. 36–38.
4. Juozas Naujalis /1869–1934/. – Iliustr. // 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. – Vilnius, 2009. – P. 106–107.
5. Juozas Naujalis ir Raudondvaris / Parengė Antanas Vaičius. – Kaunas, 1999. – 13 p.: iliustr.
6. KAA, f. 219, ap. 1, b. 808, lap. 69.
7. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
8. Lietuvių muzikos patriarcho atminimui // Kauno tiesa. – 1989, bal. 6, p. 1.
9. J. Naujalio g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 117 – 118.
10. Nekrošytė, Zita. Raudondvariškiai pagerbė J. Naujalį. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2008, bal. 15, p. 11. 11. Vaitiekūnaitė, Ramutė. Sakralinių paminklų pasaulietiškas gyvenimas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2002, spal. 26, p. 19.
12. „Vaidila“ Raudondvario pilies parke. – Iliustr. // Tėviškės žinios. – 1996, geg. 18, p. 6.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka