PAPEČKYS JUOZAS [1889 01 01 Puskepuriuose (Marijampolės apskr.) – 1942 11 04 Sverdlovske (Rusija)], LR krašto apsaugos ministras, teisininkas, poetas.

1919–1941 m. gyveno Kaune.

1919 m. grįžęs į Lietuvą, mobilizuotas į kariuomenę. Paskirtas valstybės gynėjo padėjėju kariuomenės teisme. Ypač pasižymėjo byloje dėl ginkluotos lenkų pogrindžio organizacijos P.O.W. (Polska Organizacja Wojskowa), už kurios vedimą 1921 m. apdovanotas II rūšies 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiumi. Vėliau, surinkęs svarbiausią bylos medžiagą, išleido ją atskira knyga „P.O.W. (Polska Organizacja Wojskowa) Lietuvoje“ (Kaunas, 1936). 1921 08 25 paskirtas KAM juriskonsultu, 1922 02 20 – krašto apsaugos ministro padėjėju. Buvo aktyvus Lietuvos įstatymų kūrėjas ir teisės aktų tvarkytojas. Išvertęs Rusijos karų įstatų rinkinio XXII knygą ir papildęs ją Lietuvos vyriausybės išleistais įstatymais, 1922 m. išleido „Karo baudžiamąjį statutą“. 1924 01 01 paskirtas Ūkio ir finansų valdybos viršininku. 1921–1926 m. dėstė teisę Karo mokykloje. 1926 02 16 pakeltas į plk. leitenantus. 1926 06 15 paskirtas Krašto apsaugos ministru XIII Mykolo Sleževičiaus vadovaujamoje vyriausybėje. 1926 12 18–1927 02 19 laikinai ėjo Kariuomenės teismo nuolatinio nario pareigas. 1927–1928 m. advokatavo. 1929 01 01 paskirtas Valstybės tarybos nariu, 1938–1940 m. – pirmininko pavaduotoju. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, iki 1941 m. sausio mėn. dirbo SSRS teisingumo liaudies komisariato kodifikacijos skyriaus konsultantu.
J. Papečkys daug dirbo visuomeninėse ir karinėse organizacijose. Buvo vienas iš Lietuvos šaulių sąjungos steigėjų, Klaipėdos išvadavimo akcijos dalyvis, Vilniui vaduoti sąjungos centro valdybos vicepirmininkas, Lietuvos teisininkų, Karo mokslo ir Meno kūrėjų draugijų narys.
1926 m. apdovanotas Čekoslovakijos Baltojo liūto 3-ojo laipsnio ordinu su kardais, 1928 m. – DLK Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu ir Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, 1934 m. – Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinu.
Mokėjo italų, vokiečių, prancūzų, lenkų ir rusų kalbas. Bendradarbiavo leidiniuose „Draugija“, „Vilniaus žinios“, „Mokykla“, „Aušrinė“, „Trimitas“ ir kt. Laisvalaikiu rašė eilėraščius ir spausdino juos Juozo Rainio slapyvardžiu. 1917 m. išleistas jo poezijos rinkinys „Eilės – dainos“ (South Boston).
1941 06 14 suimtas ir išvežtas į Sibirą, kalėjo Severouralsko lageryje. Sušaudytas NKVD Sverdlovsko kalėjime 1942 m.
2020 m. išleista Joanos Vigos Čiplytės parengta knyga „Juozas Papečkys (1889–1942) : pulkininkas leitenantas : 131-osioms gimimo metinėms“ (Vilnius).

nuotrauka 2013 11 30 ant namo Žaliakalnyje (Vaižganto g. 23) atidengta memorialinė lenta: „Šiame name nuo 1935 m. iki 1941 m. birželio 14 d. gyveno Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, Valstybės Tarybos narys, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius plk. ltn. Juozas Papečkys (1890–1942), sovietų sušaudytas Sverdlovsko kalėjime“ (archit. Jonas Lukšė; Kauno m. sav. administracijos direktoriaus 2013 09 06 įsak. Nr. A-2440).
Prieiga per internetą: http://alkas.lt/2013/11/29/kaune-atidengta-memorialine-lenta-juozui-papeckiui/  [žiūrėta 2014 02 21]

nuotrauka 2018 12 05 VDKM sodelio prieigose (greta K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtos) atidengta paminklinė plokštė, skirta 29-iems sušaudytiems, mirusiems tremtyje, kalinimo vietose Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. ministrų kabinetų nariams atminti ir pagerbti. Joje įamžintas ir Juozas Papečkys. Projekto iniciatorius – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), autorius – LGGRTC skulpt. Jonas Jagėla, architektūrinės dalies autoriai – archit. Liucijus Dringelis ir Evaldas Ramanauskas.

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Naujausi Kauno miesto tarybos sprendimai // Laikinoji sostinė. – 2012, vas. 4, p. 8.
2. Skučaitė, Virginija. Tarpukario ministrų atminimas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2018, gruod. 8, p. 11.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka