PEČIULIONIS MOTIEJUS [1888 01 31 Randiškėje (Lazdijų r.) – 1960 01 25 Ilguvoje (Šakių r.); palaidotas Kaune, A. Panemunės kapinėse], Lietuvos kariuomenės generolas.

1919–1939 m. gyveno Kaune (išskyrus 1922–1926 m. kai mokėsi Prancūzijoje).

Iš Vilniaus atvyko į Kauną ir 1919 02 01 pašauktas į kariuomenę paskirtas vyresniuoju karininku į Artilerijos pulko 1-ąjį batalioną, dislokuotą Aukštojoje Panemunėje. Netrukus perkeltas į Alytų. Vadovaudamas 4-ajai artilerijos baterijai ir gindamas Lietuvos nepriklausomybę nuėjo visą kariuomenės kovų kelią. Pasižymėjo kaip vienas taikliausių artilerininkų, vadinamas „Perkūno dieduku“. 1921 m. baterija grįžo į Kauną ir M. Pečiulionis buvo paskirtas 3-ojo artilerijos pulko vadu.
1924 m. baigęs mokslus Prancūzijoje buvo pakeltas į pulkininkus leitenantus. 1925 m. antrą kartą pasiųstas į Prancūziją tobulintis. 1926 m. grįžęs iš Paryžiaus paskirtas Artilerijos tiekimo viršininku pradėjo modernizuoti Ginklų dirbtuves Aukštuosiuose Šančiuose. 1929 m. jam suteiktas artilerijos pulkininko laipsnis. 1930 06 01 M. Pečiulionis buvo paskirtas Generalinio štabo Ginklavimo valdybos viršininku. Inicijavo modernios ginklų tyrimo laboratorijos Žaliakalnyje ir ginklų dirbtuvės įkūrimą Linkaičiuose (Radviliškio r.; dabar čia veikia jo vardo Arsenalo ginklų muziejus). Čia gaminami šaudmenys kainavo dvigubai pigiau nei pirkti užsienyje. 1935 03 01 jam buvo suteiktas generolo leitenanto laipsnis.
M. Pečiulionis apdovanotas 4-ojo ir 5-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus, 3-ojo laipsnio Vytauto Didžiojo bei DLK 3-ojo laipsnio Gedimino ordinais, Šaulių žvaigžde, Lietuvos ir Latvijos nepriklausomybės medaliais, Belgijos Leopoldo II ordinu. Po mirties (1998 m.) apdovanotas 2-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu. Vienintelis Lietuvoje buvo apdovanotas trimis Vyčio kryžiaus ordinais.
1936 m. išėjęs į atsargą gyveno Kaune ir dirbo „Lietuvos žiniose“ bei Amerikos lietuvių prekybos bendrovėje automobilių skyriaus viršininku. 1940 m. persikėlė į Vilnių. 1943 m. su bendraminčiais M. Pečiulionis įkūrė Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą (VLIK) ir buvo paskirtas Vilniaus karinės apygardos vadu. 1944 m. savo šeimą išlydėjo į Vakarus, o pats įstojo į Lietuvos laisvės armiją (LLA), vadovaujamą K. Veverskio ir su kitais sudarė Lietuvos gynimo komitetą (LGK).
1945 11 30 suimtas Lekėčių valsčiuje, žiauriai tardytas ir kalintas įvairiuose kalėjimuose. 1948 m. nuteistas 10-čiai metų tremties. 1956 m. grįžo į tėvynę. Praradęs sveikatą negalėjo dirbti, negavo pensijos. Nenorėdamas apsunkinti giminių, apsigyveno Ilguvos invalidų prieglaudoje, kur 1960 m. mirė. Nepabūgę persekiojimų jo artimieji palaikus pervežė ir palaidojo Kaune.

1995 m. Aleksoto mikrorajone Kazliškiuose jo vardu pavadinta gatvė (Kauno r. tarybos 1995 12 20 sprend. Nr. 83; Kauno m. tarybos 2003 03 21 sprend. T-99).

2004 03 10 Lietuvos kariuomenės arsenalui, atkurtam 1992 m., suteiktas generolo leitenanto Motiejaus Pečiulionio vardas. 2009 07 16 Arsenalo vėliava perduota saugoti Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejui.

nuotrauka 2008 12 19 minint 120-ąsias gimimo metines, Kauno centre prie namo (K. Donelaičio g. 75) atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1935–1940 m. gyveno Lietuvos nepriklausomybės kovų, antisovietinės ir antinacinės rezistencijos dalyvis, Sibiro lagerių tremtinys, brigados generolas Motiejus Pečiulionis“ (skulpt. Juozas Šlivinskas, archit. Kęstutis Linkus, Kauno m. savivaldybės tarybos 2008 01 17 sprend. Nr. T-7.)

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Atmintis atgijusi paminkluose : Lietuvos partizaninės kovos, tremties, tautinio atgimimo paminklų fotoalbumas. – Kaunas, 2011. – P. 127.
2. Dobkevičius, Kazimieras. Atminimo lenta generolui M. Pečiulioniui. – Iliustr. // XXI amžius. – 2008, gruod. 31, p. 6.
3. Gen. Pečiulionio g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 121–122.
4. Jurevičiūtė, Aušra. Kaune atidengta atminimo lenta brg. gen. Motiejui Pečiulioniui. – Portr., iliustr. // Krašto apsauga. – 2009, Nr. 1 (saus. 14 – saus. 28), p. 20.
5. Kauno miesto gatvių sąrašas.
6. Motiejus Pečiulionis. – Iliustr. // Novužės krašto vaikai / Bernardas Aleknavičius, Vincentas Aleknavičius. – Marijampolė, 1999. – D. 2, p. 118–119.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka