PETRAUSKAS KIPRAS [1885 12 22 Ceikiniuose (Ignalinos r.) – 1968 01 17 Vilniuje], operos dainininkas (tenoras), profesorius.

1920–1948 m. gyveno Kaune.

Baigęs studijas Peterburgo konservatorijoje ir dainavęs didžiuosiuose Rusijos teatruose, 1920 m. rudenį K. Petrauskas sugrįžo į Lietuvą. Su kitais Kaune įkūrė Operos vaidyklą, jo patirtis pravertė statant pirmąją operą Kaune (D. Verdžio „Traviata“) bei atliekant joje pagrindinį vaidmenį. Valstybės teatre sudainavo apie 80 pagrindinių tenoro partijų. Jo dėka Kaune dainavo garsusis F. Šaliapinas, buvo galima statyti sudėtingas operas. Su pasisekimu koncertavo užsienyje. Svarbiausia išvyka buvo 1937–1938 m. į Milano La Scalos teatrą.
1924 m. su broliu Miku Kaune pasistatė namą pagal A. Golovinskio projektą. K. Petrauskas buvo „Rotary“ klubo bei Šaulių sąjungos narys, sporto ir žūklės mėgėjas. 1927 m. dalyvavo aero, auto, šachmatų bei biliardo varžybose. Šaudymo varžybose buvo laimėjęs Pabaltijo čempiono titulą. Antrojo pasaulinio karo metais su žmona išgelbėjo žydų mergaitę.
K. Petrauskas apdovanotas DLK Gedimino 3-ojo laipsnio (1928), 2-ojo laipsnio (1930) ir 1-ojo laipsnio (1936) ordinais, taip pat ir aukštais sovietmečio apdovanojimais, 1993 m. už žydų gelbėjimą – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties).
Nuo 1949 m. gyveno ir dirbo Vilniuje. Dėstydamas Lietuvos konservatorijoje išugdė dainininkus: V. Noreiką, L. Saulevičiūtę, V. Adamkevičių ir kt. 1951 m. jam buvo suteiktas profesoriaus laipsnis.
Jo asmenybė įkvėpė menininkus: 1923 m. Olga Dubeneckienė ir Petras Kalpokas nutapė K. Petrausko portretus. 1924 m. leidinio „Krivulė“ viršelį papuošė Kazio Šimonio sukurtas dainininko portretas, o Kajetonas Sklėrius išliejo puikią akvarelę „Kipras Petrauskas Pajaco vaidmeny“. Tame pačiame vaidmenyje pavaizdavo jį ir Naemija Arbitblatas. Justinas Vienožinskis nutapė vieną iš geriausių dainininko portretų (1939). 1922 m. O. Vitkauskytės knygynas Kaune išleido 2 juodai-baltus portretinius atvirukus. 1936 m. kūrybinio darbo 25-ajam jubiliejui pažymėti buvo sukurtas atminimo medalis (skulpt. Juozas Zikaras). Tarpukariu buvo pardavinėjamas ir jo vardu pavadintas tualetinis muilas. Maestro nepaliko ramybėje ir karikatūristai.
1984 m. apie dainininką pastatytas dokumentinis filmas „Buvome greta“ (rež. Rimtautas Šilinis). 100-osioms gimimo metinėms parodytas televizijos filmas „Mūsų Kipras“ (rež. Kazimieras Musnickas), išleistas jam skirtas atvirukas. 1995 m. serijoje „Žymūs žmonės“ jo garbei išleistas pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė) bei Antano R. Šakalio meninis vokas su jo portretu. 1986 m. Lietuvos televizijos užsakymu Irena Mikšytė parašė kino apybraižą „Maestro“, tačiau filmas liko nepastatytas.
Išleisti leidiniai: Balio Sruogos ir Viktoro Žadeikos monografija „Kipras Petrauskas“ (Kaunas, 1929), „Kipras Petrauskas: kelias į dainos meno viršūnes“ (Kaunas, 1985), „Kiprui Petrauskui 100“ (Vilnius, 1988). M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejus išleido brošiūrą „Operos solistas Kipras Petrauskas, 1885–1968“ (Kaunas, 2005).

1922 m. sukurtas dainininko biustas (skulpt. Antanas Aleksandravičius), iš bronzos atlietas Berlyne, iškilmingai padovanotas Valstybės teatrui yra paskelbtas vietinės reikšmės dailės paminklu ir dabar tebestovi Muzikiniame teatre. Po 1980 m. rekonstrukcijos prie centrinės ložės esantis nedidelis fojė pavadintas Kipro Petrausko vardu, o šalia esančioje patalpoje įrengtas jo memorialinis kambarys.

1926 m. buvo įkurtas K. Petrausko vardo stipendijų fondas, skirtas besimokantiems dainininkams šelpti.

1929 m. Naujamiestyje jo vardu buvo pavadinta gatvė (Kauno m. tarybos nut. Nr. 519). 1933 m. nutarta jo vardo gatvę pavadinti K. Būgos vardu, o Kipro Petrausko vardu pervadinti buvusią J. Janonio gatvę Žaliakalnyje (Kauno m. gatvių vardams nustatyti 1933 06 30 posėdžio protokolas Nr. 15).

nuotrauka 1969 m. Žaliakalnyje buvo įkurtas Kipro Petrausko memorialinis muziejus, kuris lankytojams atvėrė duris 1977 m. (nuo 1994 m. – M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejus). Šalia kitų eksponatų čia saugomas ir 1946 m. sukurtas natūralaus dydžio patinuoto gipso solisto biustas (skulpt. Antanas Aleksandravičius).
Prieiga per internetą: http://www.muziejai.lt/kaunas/muzikos_muziejus.htm  [žiūrėta 2010 08 17]

1977 m. atidarant muziejų prie namo (K. Petrausko g. 31) buvo prikabinta memorialinė lenta: „Šiame name gyveno 1928–1937 m. kompozitorius, chorvedys, pedagogas Mikas Petrauskas; 1925–1948 m. įžymus operos solistas profesorius Kipras Petrauskas (skulpt. Bronius Petrauskas, archit. Alfonsas Janulis; Kauno m. mero 1995 03 21 potv. Nr. 188).

nuotrauka 1985 m. miesto sode prie Muzikinio teatro pastatytas paminklinis biustas „Kipras Petrauskas“ (skulpt. Leonas Strioga, archit. Jonas Jucaitis), 1987 m. paskelbtas vietinės reikšmės dailės paminklu.

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Gira, Liudas. Dėl Kipro Petrausko jubiliejaus // Lietuva. – 1926, vas. 26, p. 3.
2. KAA, f. 219, a. 1, b. 808, lap. 117.
3. Kipras Petrauskas /1885–1968/. – Iliustr. // 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. – Vilnius, 2009. – P. 142–143.
4. Kipras Petrauskas. – Iliustr. // Kūrėjai ir jų memorialinės vietos / Stasė Ramanauskienė. Vilnius, 1984. – P. 188–190.
5. Kipras Petrauskas: kelias į dainos meno viršūnes. – Kaunas, 1985. – P. 6.
6. K. Petrauskas. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 122–123.
7. K. Petrauskas. – Iliustr. // Sugrįžimai: Onos Vitkauskytės leidinių katalogas / Aldona Zimnachaitė. – Kaunas, 2001. – P. 83.
8. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
9. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas (1978–1990). – Vilnius, 1993. – D. 2, p. 359, 386.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka