PIETARIS VINCAS [1850 09 21 Žiūriuose-Gudeliuose (Vilkaviškio r.) – 1902 10 03 Ustiužnoje (Rusija)], gydytojas, rašytojas.

1896 m. gyveno Kaune.

1879 m. baigęs medicinos mokslus Maskvos universitete, kaip stipendininkas privalėjo dirbti ten, kur buvo paskirtas. Gyveno ir dirbo Vologdos srityje, vedė vietinę rusę. Be galo ilgėjosi tėviškės, atvykdavo per atostogas. 1891 m. pirmą kartą apsilankė Kaune kaip Ustiužnos apskrities teisinės ekspertizės gydytojas. Čia susipažino su kalbininku kunigu K. Jauniumi.
Norėdamas, kad vaikai liktų lietuviais, bandė įsikurti Kaune. 1896 m. V. Pietaris gavo 4 mėnesių atostogas, pasiėmė labai vertinamą senų monetų kolekciją ir su šeima atvyko į Kauną. Apsigyveno Senamiestyje, kunigo A. Jakšto išnuomotame (Rotušės a. 4, dabar 24) antrajame aukšte, tikėdamasis čia įsikurti visam laikui. Vyresnioji dukra buvo priimta į penktąją mergaičių gimnazijos, o Jurgis – į antrąją berniukų gimnazijos klasę. Tačiau viltys įsikurti ir be nuolatinės algos išlaikyti 7 asmenų šeimą, greit sudužo. Tėvams teko grįžti į Ustiužną. Vaikai liko mokytis Kaune ir gyveno Šančiuose gydytojo G. Glagolevo bute. 1899 m. aukso medaliu baigusi Kauno mergaičių gimnaziją Antonina mokytojavo Tauragėje, o sūnus buvo paliktas antriems metams. Tėvai jį iš Kauno atsiėmė.
Nuo 1891 m. V. Pietaris bendradarbiavo leidiniuose: „Varpas“, „Ūkininkas“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“. Sukūrė daugiau nei 20 apsakymų, memuarinę apybraižą „Iš mano atsiminimų“ (1905). Parašė originalų pasakų ciklą „Lapės gyvenimas ir mirtis“ (1904), istorinę dramą „Kova ties Žalgiriais“ (1906). Svarbiausias jo kūrinys – pirmasis lietuviškas istorinis romanas „Algimantas arba lietuviai XII šimtmetyje“ (1904) pelnė autoriui šlovę. Buvo išleisti V. Pietario „Rinktiniai raštai“ (Vilnius, 1973). 2000 m. serijoje „Žymūs žmonės“ išleistas rašytojui skirtas pašto ženklas“ (dail. Aušrelė Ratkevičienė). Tėviškėje jam pastatytas stogastulpis, o Marijampolėje – paminklas.
Apie jį išleistos monografijos: Gedimino Ilgūno „Vincas Pietaris“ (Vilnius, 1987) bei Viktoro Katiliaus „Vinco Pietario akiračiai“ (Vilnius, 1992).

1924 m. Aukštuosiuose Šančiuose jo vardu buvo pavadinta gatvė (Kauno m. valdybos posėdžio 1924 01 17 nut. Nr. 118).

nuotrauka 1970 m. Senamiestyje (Rotušės a. 24) atidengta memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame name 1899 metais gyveno rašytojas Vincas Pietaris“ (skulpt. Bronius Zalensas, dail. Gediminas Pempė; DŽDT VK 1969 02 22 sprend. Nr. 97). 2004 m. rudenį lenta dingo.

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. KAA, f. 218, ap. 1, b. 461, lap. 129.
2. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
3. Vincas Pietaris. – Iliustr. – Bibliogr.: 2 pavad. // Atminties ženklai gydytojams. – Vilnius, 2012. – P. 123–124.
4. V. Pietario g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 124–125.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka