REINYS MEČISLOVAS [1894 02 03 Madagaskaro vienkiemyje (Utenos r.) – 1953 11 08 Vladimire (Rusija); kur 2010 10 30 jo garbei atidengtas paminklas], arkivyskupas, psichologas, profesorius.

1922–1940 m. gyveno Kaune.

1922 m. už lietuvišką veiklą iš Vilniaus ištremtas į nepriklausomą Lietuvą. Dalyvavo įkuriant Lietuvos katalikų mokslo akademiją (LKMA) ir buvo pirmasis jos sekretorius. 1922–1931 m. buvo LU teologijos ir filosofijos fakulteto psichologijos katedros profesorius, 1931–1940 m. – VDU privatdocentas. 1923 m. jam suteiktas prelato titulas. 1917–1927 m. priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijai; su kitais parengė šios partijos programą. Globojo „Pavasario sąjungą“ (nuo 1932 m. federacija).
1925 09 25–1926 04 21 buvo Lietuvos užsienio reikalų ministras. Rengė nepuolimo sutartį su Sovietų Rusija, dalyvavo Ženevos Tautų Lygos konferencijoje. Spaudoje kritikavo bažnyčios persekiojimą, žmogaus teisių pažeidimus, lietuvių tautos naikinimą. 1926 m. įšventintas vyskupu ir paskirtas Vilkaviškio vyskupo padėjėju. Jo ir J. Matulaičio dėka buvo sureguliuoti santykiai su Vatikanu, įkurta Lietuvos bažnytinė provincija. M. Reinys priklausė ateitininkų federacijos tarybai, buvo rekolekcijų vedėjas, pamokslininkas, globojo Vilkaviškio kunigų seminariją.
Paskelbė apie 100 mokslinių straipsnių, išleido psichologijos paskaitų konspektą, išvertė G. Čelpanovo „Psichologijos vadovėlį“. Parašė knygą „Rasizmo problema“ (1939).
1940 m. gavo paskyrimą į Vilniaus vyskupiją, kur jo laukė sunkūs išbandymai. 1947 m. suimtas ir 10 metų įkalintas Vladimiro kalėjime, iš kurio nebeišėjo. Palaidotas bendrame kape. 1990 m. tėviškėje prie keliuko į Madagaskaro vienkiemį jo atminimui pastatytas medinis kryžius. 2000 m. arkivyskupas įtrauktas į Bažnyčios martirologą (naujųjų kankinių sąrašą). 2008 m. rugsėjo mėn. jo garbei išlestas portretinis vokas (dail. Antanas R. Šakalys), o 2009 01 17 serijoje „Žymūs žmonės“ – pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė).
Parengta monografija „Mečislovas Reinys: mokslininkas, valstybininkas, arkivyskupas, kankinys: 100-osioms gimimo metinėms, 1884–1984“ (Kaunas, 1996) ir Aldonos Vasiliauskienės knygelė „Arkivyskupo Mečislovo Reinio gyvenimo ir veiklos datos“ (Utena, 2003).

1994 m. Panemunės mikrorajone, Vaišvydavoje buvusi Geležinkelio gatvė pavadinta jo vardu (Kauno m. mero 1995 04 06 potv. Nr. 233).

nuotrauka 1995 m. Kauno Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčioje (Nepriklausomybės a. 14A) kun. R. Mikutavičiaus iniciatyva buvo pastatytas paminklinis biustas: „Vysk. M. Reinys“ (skulpt. Arūnas Sakalauskas).

2003 10 30 Utenos savivaldybės sprendimu buvo įkurtas Mečislovo Reinio fondas, skirtas arkivyskupo atminimo įamžinimui (Utenos r. savivaldybės tarybos 2003 10 30 sprend. Nr. T-167).

nuotrauka 2004 02 14 Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Katalikų Teologijos fakultete (Gimnazijos g. 7), kuriame M. Reinys dirbo 1922–1940 m., atidaryta arkivyskupo M. Reinio auditorija.
Prieiga per internetą: http://www.su.lt/filemanager/download/6518/05_Sukio.pdf  [žiūrėta 2012 02 13]

nuotrauka 2014 11 07 KTU II rūmų antro aukšto fojė (K. Donelaičio g. 20) prof. Irenos Leliūgienės iniciatyva atidengta atminimo lenta: „1929–1939 m. šiame pastate dirbo Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto Psichologijos katedros vedėjas, Užsienio reikalų ministras, arkivyskupas, politinis kalinys prof. Mečislovas Reinys (1884–1953 m.)“.
Prieiga per internetą: http://ktu.edu/lt/naujiena/ktu-atidengta-atminimo-lenta-politikui-ir-diplomatui-prof-mecislovui-rein  [žiūrėta 2014 11 07]

nuotrauka 2018 12 05 VDKM sodelio prieigose (greta K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtos) atidengta paminklinė plokštė, skirta 29-iems sušaudytiems, mirusiems tremtyje, kalinimo vietose Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. ministrų kabinetų nariams atminti ir pagerbti. Joje įamžintas ir Mečislovas Reinys. Projekto iniciatorius – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), autorius – LGGRTC skulpt. Jonas Jagėla, architektūrinės dalies autoriai – archit. Liucijus Dringelis ir Evaldas Ramanauskas.
Prieiga per internetą: https://goo.gl/BKYMjM  [žiūrėta 2018 12 12]

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
2. Mečislovas Reinys /1884–1953/. – Iliustr. // 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. – Vilnius, 2009. – P. 132–133.
3. M. Reinio g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 134–135.
4. Šukys, Andrius. Mečislovo Reinio kūrybos dvasingumas: istorinė įamžinimo apžvalga. – Lent. – Santr. angl. – Bibliogr.: 41 pavad. // Jaunųjų mokslininkų darbai. – 2008, Nr. 1(17), p. 43–50.
5. Vasiliauskienė, Aldona. Kaune įamžintas arkivyskupo M. Reinio vardas. – Iliustr. // XXI amžius. – 2014, lapkr. 21, p. 1, 16.
6. Vasiliauskienė, Aldona. Renginiai arkivyskupui Mečislovui Reiniui atminti // XXI amžius. – 2004, saus. 2, p. 5.
7. Skučaitė, Virginija. Tarpukario ministrų atminimas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2018, gruod. 8, p. 11.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka