RIMKA ALBINAS [1886 02 16 Skerpieviuose (Vilkaviškio r.) – 1944 02 27 Vilniuje], ekonomikos mokslų daktaras, profesorius, akademikas.

1918–1940 m. gyveno Kaune (išskyrus studijų metus Vokietijoje).

Pasibaigus I pasauliniam karui iš užsienio grįžo į Lietuvą ir įsitraukė į valstybės kūrimą. 1918–1920 m. vadovavo Žemės ūkio ministerijos statistikos skyriui, redagavo dienraštį „Lietuva“ kartu buvo žemės ūkio reformos komisijos narys. 1920 m. išrinktas į Steigiamąjį Seimą Kauno rinkimų apygardoje nuo Lietuvos valstiečių sąjungos. 1921–1923 m. studijavo Vokietijoje. Grįžęs po studijų tapo LU docentu, dėstė statistiką ekonominę politiką bei visuomenės ūkio istoriją. 1924 m. redagavo žurnalą „Lietuvos ūkis“.
Antrojoje 1926 m. pusėje ėjo finansų ministro pareigas. 1927–1928 m. buvo Centralinio statistikos biuro direktorius, 1928–1939 m. Lietuvos banko statistikos ir ekonomikos skyriaus vedėjas, 1930–1940 m. – VDU profesorius, o nuo 1939 m. – ekonomikos mokslų daktaras, Lietuvos ekonomistų draugijos narys. 1935–1940 m. redagavo žurnalą „Ekonomika“. 1941 m. dirbo organizaciniame Mokslų akademijos steigimo komitete.
Išleido knygas: „Lietuvos ūkis prieš Didįjį karą“ (1918), „Lietuvos prekybos santykiai ligi unijos su lenkais“ (1925), „Statistikos pagrindai“ (1925), „Socialekonominė statistika“ (1933), „Statistika. Teorija ir metodai“ (1939) ir kt. Tyrinėjo V. Kudirkos ir R. Tagorės gyvenimą ir kūrybą. Jo veikalai neprarado aktualumo ir šiandien. 1931 m. gavęs honorarą už vieną iš savo knygų, pasistatė sodybą Vingytės kaime prie Rokų, kurioje vasarodavo. Čia lankydavosi rašytojų B. Sruogos bei K. Borutos šeimos, kunigas M. Krupavičius, ekonomistai V. Jurgutis, J. Pajaujis ir kiti to meto intelektualai, vykdavo šachmatų turnyrai. 1940 m. A. Rimka persikėlė į Vilnių. 1941 m. buvo išrinktas Lietuvos MA tikruoju nariu.
110-osioms jo gimimo metinėms buvo surengta mokslinė konferencija ir išleista jos medžiaga „Akademikas profesorius Albinas Rimka, 1886–1944“ (Vilnius, 1996). 2006 m. išleistas Elenos Rimkaitės „Atsiminimai apie Albiną Rimką ir Balį Sruogą“ (Kaunas).

1997 m. Rokuose buvusi Geležinkelio gatvė pavadinta jo vardu (Kauno m. valdybos 1997 07 29 sprend. Nr. 584; KMS tarybos 2003 03 21 sprend. Nr. T-99).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Kauno miesto gatvių sąrašas.
2. Nuo paprasto ūkininko iki akademiko. – Iliustr. // Rokai ir jų apylinkės penkių amžių įkandin. – Kaunas, 2004. – P. 50–52.
3. Rimkos g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 135–136.
4. Taluntytė, Nijolė. Rokai ir jų gatvėvardžiai // Kauno diena. – 1997, gruod. 6, p. 23.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka