RUSECKAS PETRAS [1883 07 20 Baubliškiuose (Rokiškio r.) – 1945 12 08 Prostornenske (Kazachija); 1994 05 08 Petrašiūnų kapinėse jo atminimui pastytas ąžuolinis stogastulpis (skulpt. Ipolitas Užkurnys)], spaudos darbuotojas, Lietuvos kariuomenės savanoris, atsargos majoras.

1919–1940 m. gyveno Kaune.

1918 m. iš vokiečių nelaisvės grįžo į tėvynę ir savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Krašto apsaugos ministerijoje įkūrė literatūros skyrių, kuriam pats vadovavo. Rašė atsišaukimus, rengė pirmuosius statutus, rūpinosi karių periodikos reikalais. 1919 05 22 išleido pirmąjį „Kariškių žodžio“ numerį. 1920–1922 m. Steigiamąjame seime atstovavo Valstiečių sąjungą. 1924 m. kreipėsi į buvusius knygnešius ir jų palikuonis prašydamas atsiųsti atsiminimus jo sumanytai knygai ir sulaukė didelio visuomenės pritarimo. 1922–1925 m. redagavo žurnalą „Karys“, rašė šaulių žurnalui „Trimitas“, o 1926 m. tapo Šaulių sąjungos centro valdybos nariu.
1925 m. išėjęs į atsargą dirbo valstiečių liaudininkų organizacijose, buvo Lietuvių-latvių vienybės draugijos narys, draugijos užsienio lietuviams remti sekretorius. Rašė, redagavo ir išleido keletą memuarinių rinkinių: „Žemaitė“ (1922), „Knygnešys“ (2 t. 1926–1928, 1992), „Baudžiava“ (1936), „Savanorių žygiai“ (1937), „Lietuva Didžiajame kare“ (1939) ir daugelį kitų. Leido Kauno ir Lietuvos atvirukų serijas. 1933 m. buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, socialinės apsaugos skyriaus vedėjas. 1937 m. jam buvo paskirta valstybės visuomenės veikėjo pensija. 1939 m. P. Ruseckas pradėjo leisti savaitraštį „Spinduliai“, aktyviai dalyvavo „Knygnešių sienelės“ pastatyme.
1940 m. persikėlė į Vilnių. 1943 m. pasakė viešą kalbą, ragindamas kovoti su bolševikais. Raudonajai armijai užėmus sostinę buvo suimtas ir 1945 04 18 nuteistas 10 m. kalėti. Tų pačių metų gale mirė viename iš Džezkazgano lagerių ir buvo palaidotas bendrame kape.
Lietuvos istorijos institutas išleido Vytauto Merkio sudarytą trečiąjį „Knygnešio“ tomą, skirtą Petro Rusecko aminimui (Vilnius, 1997), į kurį įtraukta ir J. Petronio sudaryta P. Rusecko bibliografija (1903–1944).

nuotrauka 1994 05 08 miesto centre ant namo (K. Donelaičio g. 5) atidengta medinė memorialinė lenta: „Šiame name 1940 m. gyveno ir dirbo Lietuvos kariuomenės savanoris, Steigiamojo seimo narys, žurnalistas, kultūros darbuotojas Petras Ruseckas. Žuvo 1945 m. Karagandos lageryje“ (Kauno m. mero 1994 04 13 potv. Nr. 261).

2004 m. viena naujųjų Romainių mikrorajono Linkuvos gatvių pavadinta P. Rusecko vardu (Kauno m. savivaldybės tarybos 2004 11 25 sprend. Nr. T-630).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Atmintis atgijusi paminkluose : Lietuvos partizaninės kovos, tremties, tautinio atgimimo paminklų fotoalbumas. – Kaunas, 2011. – P. 126.
2. Blaževičius, Kazys. O šventas lietuviškas žodi: Spaudos atgavimo 90-mečiui. – Kauno diena. – 1994, geg. 7, p. 11.
3. Ignatavičius, Stanislovas. Lietuvos istorijos metraštininkui – 120 // Trimitas. – 2003, Nr. 7, p. 41.
4. Kauno miesto mero potvarkis Nr. 261 // Kauno diena. – 1994, bal. 20, p. 4.
5. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka