SEZEMANAS VOSYLIUS [1884 05 31 Vyborge (Suomija, vėliau Rusija) – 1963 03 30 Vilniuje; palaidotas Antakalnio kapinėse], filosofas, pedagogas, vertėjas.

1923–1940 m. gyveno Kaune.

Gimęs Suomijoje, švedo ir vokiečių kilmės Suomijos pilietės šeimoje, vaikystę ir jaunystę jis praleido Sankt Peterburge.
1923 m. V. Sezemanas pakviestas dirbti į Lietuvos universitetą (nuo 1930 m. – VDU) Kaune, kur iki 1940 m. buvo Humanitarinių mokslų fakulteto Filosofijos ir Filosofijos istorijos katedrų profesorius ir jų vedėjas.
Kaune jis puikiai prisitaikė, greitai išmoko lietuvių kalbą, sukūrė šeimą. Aktyviai dalyvavo Lietuvos kultūriniame ir filosofiniame gyvenime, mokslinėje ir pedagoginėje veikloje. Parašė daugiau kaip 100 mokslo darbų rusų, vokiečių ir lietuvių kalbomis, kurie buvo spausdinami įvairiuose Europos leidiniuose. Puikiai išmokęs lietuvių kalbą, išvertė Aristotelio veikalą „Apie sielą“ (1959). Daug prisidėjo prie lietuviškos filosofinės terminijos kūrimo bei tobulinimo. Dirbdamas Kaune jis parašė brandžiausias savo studijas gnoseologijos, logikos, estetikos, etikos, antikos ir naujausios filosofijos istorijos srityse. V. Sezemano „Logika“ (Kaunas, 1929) ir „Estetika“ (Vilnius, 1970) pripažinti kaip vieni svarbiausių Lietuvos filosofijos veikalų. Kiti darbai: „Dalykinis ir nedalykinis žinojimas“, „Gnoseologija“, „Loginių dėsnių santykis su būtimi“, „Grynojo žinojimo problema“, „Laisvės problema“, „Laikas, kultūra ir kūnas“ ir kt.
Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą ir atkūrus Vilniaus universitetą, kartu su VDU Humanitarinių mokslų fakultetu profesorius persikėlė į Vilnių. 1943 m. vokiečiams uždarius universitetą, vokiečių kalbos mokė Vilniaus rusų gimnazijoje, vadovavo filosofijos būreliui, veikusiam žydų geto rajone. Karo metais V. Sezemano šeima savo namuose Vilniuje, Didžiojoje gatvėje, slėpė studentę žydaitę.
1950 m. apkaltintas antisovietine veikla ir ryšiais su sionistinėmis organizacijomis, nuteistas 15-kai metų ir ištremtas į Taišeto lagerį Irkutsko srityje. Amnestuotas ir grįžęs į Lietuvą, toliau dirbo mokslinį darbą ir 1958–1963 m. dėstė Vilniaus universiteto Filosofijos katedroje.
1995 m. apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties).
2015 m. išleista Daliaus Jonkaus parengta monografija „Vosyliaus Sezemano filosofija: savęs pažinimo ir estetinės patirties fenomenologija“.

nuotrauka 2007 10 19 VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44) atidaryta profesoriaus Vosyliaus Sezemano vardo auditorija (II a., 202 aud.).
Prieiga per internetą: http://www.lrytas.lt/-11926120651191921630-vdu-bus-pagerbtas-%C5%BEymusis-filosofas-v-sezemanas.htm  [žiūrėta 2011 10 14]

nuotrauka 2011 10 10 ant namo (V. Mykolaičio-Putino g. 13) atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1937–1941 m. gyveno filosofas, Kauno ir Vilniaus universitetų profesorius Vosylius Sezemanas (1884–1963), kalintas Sibiro lageriuose 1950–1958 m.“ (skulpt. Balys Gudas, Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 06 28 įsak. Nr. A-2343). [V. Sezemano sūnaus Georgijaus Sezemano teigimu, tėvas Kaune gyveno iki 1940 m., o iš tremties grįžo 1956 m. – reng. past.]
Prieiga per internetą: http://kaunas.lt/index.php?3112579914  [žiūrėta 2011 10 12]

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Budrys, Nerijus. Pagerbtas filosofo Vosyliaus Sezemano atminimas. – Iliustr. // Universitas Vytauti Magni. – 2005, geg. (Nr. 4), p. 3.
2. Pagerbė profesorių. – Iliustr. // Kauno diena. – 2011, spal. 12, p. 4.
3. Petronis, Jonas. Įvairių kultūrų žmonės – paspirtis universitetui. – Portr., iliustr. // Universitas Vytauti Magni. – 2007, spal. (Nr. 5), p. 2–3.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka