SKLĖRIUS KAJETONAS (Šklėrius, Šklėris) [1876 07 27 Kunigiškiuose (Anykščių r.) – 1932 01 14 Kaune; palaidotas Petrašiūnų kapinėse. 1967 m. pastatytas antkapinis paminklas (skulpt. Petras Aleksandravičius ir Juozas Petrulis)], dailininkas, skulptorius.

1919–1932 m. su pertraukomis gyveno Kaune.

1903 m. Peterburge baigęs A. Štiglico mokyklos skulptūros skyrių, keliavo ir dirbo įvairiose šalyse. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1921 m. ėjo direktoriaus pareigas Maitinimo departamente, kurį panaikinus buvo paskirtas Kauno miesto bei apskrities viršininku. 1921–1922 m. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Maskvoje. Grįžęs ėmėsi tapytojo darbo, o nuo 1922 m. dėstė skulptūrą, akvarelinę tapybą bei piešimą Kauno meno mokykloje. 1925–1929 m. buvo šios mokyklos direktorius. Tuo laiku sukūrė geriausius savo kūrinius.
1929–1931 m. keliavo po Vakarų Europą, lankė muziejus, tapė didelio formato akvareles. 1929 m. ir 1936 m. Kaune surengė savo kūrinių parodas. Buvo išleistas katalogas „Kajetono Sklėriaus-Šklėrio akvarelinių paveikslų ir Vytauto Braždžiaus keramikos paroda“ (Kaunas, 1929). Jo akvarelėse „Palangos pušys“, „Nidoje“, „Prieplaukoje“, „Venecija“, „Italijos vaizdas“, „Prancūzijos peizažas“ ir kt. šviesiomis spalvomis įamžinta Lietuvos gamta bei kitų kraštų peizažai. Pažymėtini ir „Autoportretas“, „F. Kiršos portretas“ , „Žmonos portretas“ ir kt. Kaip skulptorius pasižymėjo sukurdamas motinos biustą, J. Basanavičiaus , A. Strazdo bareljefus ir kt. 1927–1928 m. banko rūmų fasadą Kaune papuošė jo dekoratyvinė skulptūrų grupė. 400 K. Sklėriaus darbų saugoma M. K. Čiurlionio dailės muziejujeje.
Meistro kūrybos tradicijas pratęsė jo mokiniai: A. Gudaitis, J. Martinaitis, A. Veleška ir kt. Sudarytas 16 jo atvirukų rinkinys „Kajetonas Sklėrius: akvarelės“. Pažymint 130-ąsias dailininko gimimo metines, 2006 m. išleistas vokas su jo portretu (dail. Antanas R. Šakalys), Kaune surengta jubiliejinė kūrybos paroda, išleistas katalogas „Kajetonas Sklėrius: iš klajonių“ (Kaunas, 2006 m.).

nuotrauka 1924 04 11 Meno mokyklos direktoriui mokiniai įteikė marmurinę atminimo lentą su užrašu „Lietuvos / Meno Mokyklos Įsteigėjui / ir jos pirmajam Direktoriui / Justinui Vienožinskiui / Už pakeltą triūsą šį rūmą statant, / taip - pat / pirmajai Mokytojų tarybai / P. Čiurlioniui, V. Didžiokui, A. Galdikui, / P. Galaunei, P. Kalpokui, J. Šileikai, / K. Škleriui ir Ign. Šlapeliui. / Už nenuilstamą darbą sunkiose aplinkybėse / Mokyklai besikuriant / tariame širdingą ačiu. / Meno Mokyklos Klausytojai. / Kaunas / MCMXXIV / Balandžio II d.“, kuri ir dabar puošia Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakulteto 2-ajame aukšte esančios salės sieną.

1933 m. Pelėdų gatvę Žaliakalnyje nutarta pavadinti K. Sklėriaus (Šklėrio) vardu (Kauno m. gatvių vardams nustatyti 1933 06 30 komisijos posėdžio protokolas Nr. 15).

nuotrauka 1967 m. Žaliakalnyje ant 1910 m. pastatyto namo (Kalniečių g. 105) atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1929–1932 m. gyveno dailininkas Kajetonas Šklėrius“ (1967 Kauno m. DŽDT VK nut).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. KAA, f. 219, ap. 1, b. 808, lap. 116.
2. Kajetonas Sklėrius. – Iliustr. // Stasė Ramanauskienė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. – Vilnius, 1984. – P. 119–120.
3. Kajetonas Sklėrius (Šklėrius) 1876 07 27–1932 01 14. – Iliustr. – Kolekcininkų kampelis // Lietuvos aidas. – 2006, liep. 28, p. 10.
4. K. B. Lietuvos Meno Mokyklos iškilmės // Lietuva. – 1924, bal. 14, p. 5.
5. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka