SKVIRECKAS JUOZAPAS JONAS [1873 09 18 Rimkūnuose (Pakruojo r.) – 1959 12 03 Zamse (Austrija); 1998 11 28 palaikai perlaidoti Kauno arkikatedros bazilikos Švč. Sakramento koplyčioje], Kauno arkivyskupas metropolitas, profesorius.

1882–1896 m., 1900–1914 m., 1918–1944 m. gyveno Kaune.

1892–1896 m. mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune, vėliau studijavo Petrapilio dvasinėje akademijoje. 1899 m. įšventintas kunigu. 1900–1938 m. buvo Kauno kunigų seminarijos profesorius, dėstė Šv. Rašto įvadą, eksgenezę, lotynų kalbą ir katekizmą. Nuo 1909 m. buvo seminarijos prefektas, o nuo 1911 m. – Žemaičių kapitulos kanauninkas. 1913–1914 m. redagavo „Bažnytinę apžvalgą“. 1914 m. pakeltas Kauno katedros kapitulos prelatu.
Po Pirmojo pasaulinio karo grįžęs iš evakuacijos paskirtas generalvikaru ir tęsė savo darbus. 1919 m. Kauno katedroje konsekruotas vyskupu, nominuotas Ceramo tituliniu vyskupu ir Žemaičių vyskupo pagalbininku. Rūpinosi LU Teologijos fakulteto steigimu, o nuo 1922 m. buvo ordinarinis profesorius. Su kitais inicijavo Lietuvos katalikų mokslo akademijos įkūrimą (LKMA) ir iki 1926 m. jai vadovavo. Pagal J. Skvirecko projektą Popiežius įsteigė Lietuvos bažnytinę provinciją ir vyskupą paskyrė Kauno arkidiecezijos metropolitu. 1931 m. jam buvo suteiktas Šv. Sosto asistento, Popiežiaus rūmų prelato ir Romos grafo titulas. Vyskupui vadovaujant 1934 m. Kaune įvyko I Lietuvos eucharistinis kongresas. 1935–1937 m. arkivyskupas pastatė erdvius Kurijos rūmus, suremontavo Arkikatedrą ir senuosius vyskupo rūmus. Praplėtė kunigų seminariją. 1934 m. įsteigė joje rektoratą ir Bažnytinio meno muziejų, planavo įkurti Religinės kultūros institutą, rūpinosi lietuviškosios kolegijos įsteigimu Romoje, pirmininkavo 48 Lietuvos vyskupų konferencijoms.
Visą gyvenimą vertė į lietuvių kalbą Šv. Raštą. 1911–1938 m. išleido 6 tomus, populiarino ir rašė komentarus. Taip pat J. Skvireckas išleido „Naująjį mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus testamentą (Kaunas, 1920); parašė biografines knygas apie popiežių Pijų X, Šv. Povilą Apaštalą, žemaičių vyskupą Merkelį Giedraitį, straipsnius periodiniams leidiniams „Tėvynės sargas“, „Soter“, „Naujoji Romuva“ ir kt.
Veršvų draustinyje įsigijo Linkuvos dvarą (dab. Mosėdžio g. 62), kuriame įkūrė pavyzdingą ūkį. 1944 m. priverstas išvykti iš Lietuvos apsigyveno Austrijoje. Mirė Zamse, Šv. Vincento seserų vienuolyne.
1943 m. skulpt. Juozas Zikaras sukūrė biustą ir bareljefą. 2003 m. pažymint 130-ąsias gimimo metines arkivyskupo garbei išleistas portretinis vokas (dail. Gediminas Karpavičius). Aldona Vasiliauskienė išleido įvykių chronologiją „Arkivyskupas Juozapas Jonas Skvireckas: gyvenimas ir veikla“ (Kaunas, 1998).

nuotrauka 1989 m. ant arkikatedroje bazilikoje (Vilniaus g. 1) atidengtas arkivyskupo juodintos bronzos portretinis biustas su epitafija: „O visa, kas kitados parašyta, mums pamokyti parašyta, kad ištverme ir raštų paguoda turėtume vilties“. Rom. 15. 4 Dr Juozapas Jonas Skvireckas, pirmasis Kauno arkivyskupas ir metropolitas, Šventojo rašto į lietuvių kalbą vertėjas. 1873–1959“ (skulpt. Stasys Žirgulis, archit. Virginijus Juozaitis).

1996 m. viena Romainių mikrorajono Linkuvos gatvė pavadinta jo vardu (Kauno m. mero 1996 07 01 potv. Nr. 499).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Katkevičius V. Dėl pavadinimų suteikimo ir atminimo įamžinimo // Kauno diena. – 1996, liep. 5, p. 4.
2. Kauno arkikatedroje bazilikoje palaidoti arkivyskupo Juozapo Jono Skvirecko palaikai // Bažnyčios žinios. – 1998, Nr. 22, p. 6–8.
3. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
4. J. Skvirecko g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 144–145.
5. Šinkūnaitė, Laima. Memorialiniai ženklai. – Iliustr. // Kauno šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika. – Kaunas, 2008. – P. 130.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka