SMETONA ANTANAS [1874 08 10 Užulėnyje (Ukmergės r.) – 1944 01 09 Klyvlende (JAV)], advokatas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, LR prezidentas.

1919–1941 m. gyveno Kaune.

1893 m. išlaikė egzaminus į Žemaičių kunigų seminariją Kaune, bet persigalvojęs įstojo į Mintaujos gimnaziją. 1918 02 16 pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą. 1919 04 04–1920 06 19 buvo išrinktas pirmuoju Lietuvos prezidentu. Nepatekęs į Steigiamąjį seimą, neteko savo posto ir būsto. Apsigyveno buvusiame Maironio bute. 1923 m. įstojo į Šaulių sąjungą ir buvo išrinktas į centro valdybą. Redagavo leidinius: „Lietuvos balsas“, „Krašto balsas“, „Lietuvos ūkininkas“, „Vairas“ ir kt. Yra paskelbęs verstinių ir originalių filosofijos mokslo darbų. 1924–1940 m. buvo Lietuvos banko valdybos vicepirmininkas. 1924–1926 m. – Tautos pažangos partijos vadovas ir vienas Tautininkų sąjungos įkūrėjų; vėliau – jos atstovas Seime.
1923–1927 m. LU Humanitarinių mokslų fakultete dėstė etiką, senovės filosofiją, lietuvių kalbos stilistiką. Nuo 1926 m. ėjo docento pareigas. 1926 12 17 inicijavo karinį perversmą, buvo išrinktas LR prezidentu ir šiose pareigose išbuvo iki 1940 06 15. Smetona buvo griežtas antikomunistas, todėl kairiųjų vadintas fašistu.
1941 m. pasitraukė į Vokietiją, vėliau – į Šveicariją ir JAV, kur 1944 m. netikėtai žuvo gaisre.
1919 m. skulptorius Antanas Aleksandravičius sukūrė jo biustą, dailininkas Albertas L. Van den Bergenas – atminimo medalį, skulptorius Juozas Zikaras – plaketę (XX a. 3–4 deš.). Nuo 1934 m., pažymint 60-ąsias gimimo metines, pradėtas kurti „Tautos vado“ kultas: sukurtas dokumentinis filmas „Tautos vado sukaktuvės“; 1938 m. nukaldinta jubiliejinė 10 Lt vertės moneta padovanota Prezidentui vardinių proga. 1922 m., 1930 m. ir 1939 m. išleisti Adomo Varno, 1928 m. – Bernardo Bučo, 1934 m. ir 1936–1937 m. – Jono Steponavičiaus sukurti pašto ženklai su prezidento atvaizdu. 1994 02 16 serijoje „Nepriklausomybės diena“ išleistas 1 Lt vertės pašto ženklas „Valstybės prezidentas Antanas Smetona“ (dail. Jokūbas Zovė). 1994 m. išleistas portretinis vokas (dail. Antanas R. Šakalys). Prezidento portretus tapė dailininkai: A. Varnas (1921–1925), J. Senyei (apie 1934), J. Marcinkevičius. Grafikos technika A. Smetonos portretus kūrė V. K. Jonynas (1934) ir B. Macutkevičius (1934–1938); skulptūrinį biustą – B. Bučas (apie 1932). 1981 m. sukurtas dokumentinis filmas „Antanas Smetona“, 1997 m. – „Lietuvos respublikos prezidentai (1919–1940)“ (rež. Rimtautas Šilinis). 2013 m. pastatytas spektaklis „Smetona“, sukurtas pagal G. Jankaus pjesę „Kybartų aktai“ (rež. Vytautas Balsys). 2017 m. sukurtas dokumentinis vaidybinis filmas „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą: Antanas Smetona“.
Išleisti A. Smetonos kūriniai: Raštai (1930), prezidento kalbų ir straipsnių knyga „Pasakyta parašyta“ (1935, 1974, 1992), „Lithuania Propria“ (1996), „Pro memoria: buvusio prezidento apmąstymai prie Šventaičio ežero (Vokietija) 1941 liepos 1–25“ (1997, 2000), „Etikos mokslas“ (1998).
Apie Prezidentą išleista: Kazio Binkio monografija jaunimui „Antanas Smetona, 1874–1934: šešių dešimčių metų sukaktuvėms paminėti“ (Kaunas, 1934), Aleksandro Merkelio knyga „Antanas Smetona : jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla (New York, 1964; 2-asis leid. – Vilnius, 2017), knyga „Lietuvos respublikos prezidentai“ (Vilnius, 1995), Liucijos Dzigienės sudarytas leidinys „Antanas Smetona“ [Ukmergė, 1999], Alfonso Eidinto „Antanas Smetona: politinės biografijos bruožai“ (Vilnius, 1990), Liudo Truskos „Antanas Smetona ir jo laikai“ (Vilnius, 1996), „Antano Smetonos korespondencija, 1940–1944“ (Kaunas, 1999), „Politikos pinklės: Antanas Smetona – JAV politikos regratyje“ (Kaunas, 2002), Alfonso Eidinto „Antanas Smetona ir jo aplinka“ (Vilnius, 2012), Ingridos Jakubavičienės knyga „Duetas : Antanas ir Sofija Smetonos“ (Vilnius, 2016).

1926 m. iš vokiečių nupirktas Lietuvos mokomasis karo laivas pavadintas „Prezidentas Smetona“.
1929 m. Kauno karo mokyklai, pažymint 10 metų sukaktį, suteiktas Pirmojo Lietuvos prezidento pavadinimas.

1931 m. Panemunėje esanti alėja, kuria prezidentas mėgo jodinėti, pavadinta jo vardu.
1990 m. buvusiai J. Biliūno gatvei suteiktas A. Smetonos alėjos pavadinimas (Kauno m. mero 1990 10 24 potv. Nr. 530).

1932 10 28 jam buvo suteiktas VDU filosofijos garbės daktaro vardas.
Prieiga per internetą: http://www.vdu.lt/apie-vdu/garbes-daktarai-ir-profesoriai.html  [žiūrėta 2010 08 18]

nuotrauka 1934 09 08, minint prezidento 60-metį, Kulautuvoje pastatyta jam dedikuota Švč. Mergelės Marijos statula (aut. Stanislovas Stanišauskas) su užrašu „LX Tautos Vado Antano Smetonos sukakčiai paminėti 1874–1934“ ir atidaryta gatvė, pavadinta Antano Smetonos alėjos vardu.

1939 m. Kaune įsteigtas Antano Smetonos vardo lituanistikos institutas. 1940 m. institutas neteko šio pavadinimo, perkeltas į Vilnių ir įkurtas P. Vileišio rūmuose.

1995 m. įsteigta metinė prezidento A. Smetonos vardinė 6 MGL bakalauro ir magistro stipendija studentams, pasižymėjusiems teisės, politikos, diplomatijos mokslų srityje.
Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=134072  [žiūrėta 2010 08 18]

nuotrauka 1996 02 16 Senamiestyje, LR istorinės prezidentūros kiemelyje (Vilniaus g. 33) pastatytas paminklas (skulpt. Alfonsas Vaura, archit. Kęstutis Mikšys).

2009 05 08 Lietuvos tūkstantmečio vardo paminėjimui skirtos 16-osios tradicinės Bendruomenės dienos metu Kalniečių vidurinė mokykla (Geležinio Vilko g. 28) pavadinta Antano Smetonos vardu. 2010 m. birželio mėn. mokykla pervadinta Antano Smetonos gimnazija.
2009 11 06 mokykloje iškilmingai atidarytas A. Smetonos muziejus.
Prieiga per internetą: http://mokykla.fastsite.lt/  [žiūrėta 2012 01 12]

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. A. Smetonos al. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 145–146.
2. Antanas Smetona /1874–1944/. – Iliustr. // 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. – Vilnius, 2009. – P. 114–115.
3. Ar buvo turtuolių prieškario Lietuvoje? – Portr. // Lietuvos rytas. – 2007, kovo 8, p. 19.
4. Garbaravičienė, Birutė. Vasario 16-oji: praeities dvasios gyvybę turi išsaugoti dabarties darbai. – Iliustr. // Kauno diena. – 1996, vas. 17, p.1.
5. Jankevičiūtė, Giedrė, Dailė ir valstybė : dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918–1940. – Kaunas, 2003. – P. 42, 44.
6. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
7. Kulautuva tautos vado sukakčiai paminėti pastatė paminklą // Naujoji Romuva. – 1934, Nr. 194, p. 671–672.
8. Kulautuva. Marijos paminklas / Juozas Banionis. – Iliustr. // Nukentėję paminklai. – 1994, p. 67.
9. Lietuvos pašto ženklai : pašto ženklų katalogas : Nepriklausoma Respublika (1918–1940). – Vilnius, 1991. – P. 65–67, 115–117, 123–125, 154–155, 159–160, 167–169, 171–172.
10. Tautos vado 60 metų amžiaus sukakties minėjimo iškilmės Kulautuvoje. – Iliustr. // Savivaldybė. – 1934, Nr. 9, p. 8–9.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka