SPUDAS POVILAS [1896 01 13 Gataučiuose (Šiaulių r.) – 1944 08 07 Sverdlovsko lageryje (Rusija)], mokytojas.

1920–1941 m. gyveno Kaune.

1920 m. Panevėžio rinkimų apygardoje išrinktas į Steigiamąjį seimą buvo krikščionių demokratų frakcijos nariu bei žemės reformos komisijos sekretoriumi. Nuo rudens mokėsi Aukštųjų kursų Humanitarinių mokslų skyriuje. 1922–1926 m. LU studijavo istoriją. Tuo pačiu iki 1941 m. mokytojavo Kauno „Aušros“ gimnazijoje. 1925 m. įstojo į Teisių fakultetą, kurį baigė 1928 m. Nuo 1934 m. buvo gimnazijos inspektorius. Istorijos mokytojas visada buvo rimtas ir griežtas, vien rūsčia išvaizda sukeldavo mokiniams pagarbą ir paklusnumą. 1925–1936 m. dirbo laisvai samdomu mokytoju Kauno žydų mergaičių gimnazijoje „Javnė“.
Vadovavo „Tėvynės pažinimo kuopelei“, priklausė Skautų rėmimo draugijai, Istorijos mokytojų sekcijai bei Lietuvių namų savininkų draugijai. Buvo Lietuvių mokytojų sąjungos Kauno II skyriaus pirmininkas. Už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės (1928), Vytauto Didžiojo ordino 3-ojo laipsnio (1935) medaliais bei DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1938).
1941 03 12 atleistas iš pareigų, 1941 06 14 Kauno geležinkelio stotyje atskirtas nuo šeimos ir išvežtas į Šiaurės Uralą.

nuotrauka 1996 01 17 Žaliakalnyje ant namo (Kauko al. 13), atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1926–1941 m. gyveno Nepriklausomybės kovų dalyvis, Steigiamojo Seimo narys, Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijos inspektorius Povilas Spudas. Mirė badu Sibire, Omsko srityje 1944 m.“.

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.
2. Markūnas, Algis Juozas. Povilas Spudas. – Iliustr. // Žiemgala: krašto kultūros laikaraštis. – 1996, Nr. 2, p. 3.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka