SRUOGA BALYS [1896 02 02 Baibokuose (Biržų r.) – 1947 10 16 Vilniuje], poetas, dramaturgas, literatūrologijos profesorius, lietuvių literatūros klasikas.

1919–1921 m., 1924–1939 m. gyveno Kaune.

1918 m. baigęs literatūros studijas Maskvoje grįžo į Lietuvą ir įsijungė į valstybės kūrimo darbus. Persikėlęs į Kauną dirbo Spaudos biure, dalyvavo satyrinio teatro „Vilkolakis“ kūrime, buvo vienas iš Lietuvių meno draugijos kūrėjų, Rašytojų ir žurnalistų sąjungos organizatorių, jų valdybų narys. Išleido poemą „Deivė iš ežero“ (1919), eilėraščių rinkinį „Saulė ir smiltys“ (1921), „Dievų takais“ (1923), eilėraščių ciklą „Alpės“ (1930).
1921–1924 m. studijavo Vokietijoje, o 1924 m. apgynęs disertaciją „Lietuvių dainų poetinės priemonės“ ir gavęs filosofijos daktaro laipsnį, grįžo į Lietuvą. Čia vedė istorikę V. Daugirdaitę ir išvyko į Klaipėdą. Tačiau rudenį persikėlė į Kauną ir LU Humanitarinių mokslų fakultete pradėjo dėstyti rusų literatūrą, vėliau – pasaulinio teatro kursą. 1926 m. jam suteiktas docento, o 1932 m. – profesoriaus titulas. Rašė straipsnius leidiniams „Gaisai“, „Gairės“, „Kultūra“, „Lietuva“, „Pradai ir žygiai“, „Židinys“ ir kt., bendradarbiavo Lietuviškojoje enciklopedijoje.
1924 m. universitete įsteigė teatro seminarą, kuriame buvo svarstomos problemos, aptariami nauji spektakliai. B. Sruoga rėmė A. Olekos-Žilinsko pastangas, aiškino visuomenei spektaklių prasmę. Nuo 1930 m. rašė dramas. Pirmasis jo veikalas „Milžino paunksmė“ 1934 m. buvo pastatyta Kaune. Parašytos dramos „Baisioji naktis“ (1935), „Kazimieras Sapiega“ (1938–1941), „Apyaušrio dalia“ (1940–1941) ir kt. 1936 m. įkūrė Akademinę teatro studiją, kuriai vadovavo A. Jakševičius. Sukūrė 15 dramų. Parašė studijas „Kipras Petrauskas“ (1929), „Šarūnas Valstybės teatre“, „Lietuvių teatras Peterburge“ (abu 1930). Išleista 17 tomų jo Raštų.
B. Sruoga mėgo keliauti, vadovavo studentų ekskursijoms. 1939 m. persikėlė į Vilnių. 1943 m. su kitais buvo išsiųstas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, kur prarado sveikatą. 1945 m. grįžo į Vilnių. Vasarą gydydamasis Birštone parašė sarkastiškąjį „Dievų mišką“, kuris per 10 metų nebuvo išleistas. 1947 m. rudenį mirė, vasarą praleidęs savo namuose Kaune.
1946 m. dailininkas J. Vienožinskis nutapė B. Sruogos portretą. Skulptoriai P. Aleksandravičius sukūrė iš granito biustą bei medalį (1957), o Belvertaitė-Kamuntauskienė-Žygelienė – bareljefą. 1996 m. serijoje „Žymūs žmonės“ buvo išleistas jam skirtas pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė). 2006 m. pagal atsiminimų knygą „Dievų miškas“ rež. Algimantas Puipa pastatė meninį filmą. Dail. Antanas R. Šakalys jo garbei sukūrė portretinį voką.
Algis Samulionis išleido monografiją „Balys Sruoga“ (Vilnius, 1986) bei „Balys Sruoga – literatūros ir teatro kritikas“ (Vilnius, 1968). Reda Pabarčienė sudarė leidinį „Balys Didysis: atsiminimai apie Balį Sruogą“ (Vilnius, 1995). Vanda Daugirdaitė-Sruogienė išleido knygą „Balys Sruoga mūsų atsiminimuose: Balio Sruogos 100-mečio gimimo sukakčiai“ (Vilnius, 1996), Rimas Žilinskas – „Balys Sruoga: kūrybos studijos ir interpretacijos“ (Vilnius, 2001). Violeta Tapinienė parengė mokymo priemonę „Balys Sruoga: gyvenimas ir kūryba“ (Vilnius, 2001), Maironio lietuvių literatūros muziejus išleido Angelės Galnaitytės parengtą lankstinuką „Balys Sruoga 1896–1947“ (Kaunas, 1996). 112-osioms rašytojo metinėms išleista Gabijos Bankauskaitės-Sereikienės knyga „Balys Sruoga – tarp tradicijos ir modernumo“ (Vilnius, 2007). 2012 m. išėjo Petronėlės Česnulevičiūtės knyga „Andrius Oleka-Žilinskas, Balys Sruoga ir kiti“ (Vilnius).

1956 m. Žaliakalnio Ramioji gatvė, kurioje rašytojas 1938 m. pasistatė namą (archit. Vladimiras Zubovas), pavadinta B. Sruogos vardu (LTSR Kauno m. DŽDT VK Kultūros skyriaus raštas Nr. 36).
1988 m. Birštone buv. Draugystės gatvei suteiktas rašytojo vardas (Birštono m. LDT VK sprend).

nuotrauka 1966 10 01 ant rašytojo namo Žaliakalnyje (B. Sruogos g. 21) atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1938–1940 m. gyveno ir kūrė žymus lietuvių rašytojas Balys Sruoga“, o name įsteigtas Kauno viešosios bibliotekos filialas ir Balio Sruogos memorialinis muziejus.
1975 m. vartai papuošti medyje išraižyta muziejaus iškaba su rašytojo bareljefu (skulpt. Bronius Petrauskas, archit. V. Šepkus). 1993 06 01 muziejus tapo Maironio lietuvių literatūros muziejaus filialu, o 1997 m. pavadintas Balio ir Vandos Sruogų memorialiniu namu-muziejumi.
2007 m. pakeista atminimo lenta su užrašu: „Šiame name 1938–1940 m. gyveno ir kūrė rašytojas Balys Sruoga, istorikė Vanda Daugirdaitė-Sruogienė“ (archit. Jonas Lukšė; Kauno m. administracijos direktoriaus 2006 10 10 įsak. Nr. A-3885).
Prieiga per internetą: http://www.muziejai.lt/Kaunas/sruogu_muz.htm  [žiūrėta 2010 08 18]

1967 m. iš pilko granito buvo sukurtas rašytojo biustas, o 1980 m. – metalinis bareljefas „Balys Sruoga“ (skulpt. Petras Aleksandravičius).
1997 10 17 50-ųjų mirties metinių proga jo garbei Birštone atidengtas paminklinis biustas su įrašu: „Baliui Sruogai, Birštone parašiusiam knygą „Dievų miškas“ (skulpt. Giedrius Plechavičius).

nuotrauka 2006 02 03 Žaliakalnyje (Žemuogių g. 6) atidengta grupinė atminimo lenta: „Šiame name gyveno žymūs Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai: 1926–1929 m. prof. Kazys Pakštas, 1927–1938 m. prof. Balys Sruoga, 1927–1929 m. prof. Šilkarskis, 1928–1929 m. prof. Levas Karsavinas, 1930–1933 m. Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, 1935–1939 m. Gotlieb Studerus“ (archit. Jonas Lukšė; Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 12 09 įsak. Nr. 4682).
Prieiga per internetą: http://www.rasyk.lt/index.php/fuseaction,articlesView.view;id,1398;pn,date  [žiūrėta 2008 10 18]

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. Balys Sruoga. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 147.
2. Balys Sruoga /1896–1947/. – Iliustr. // 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. – Vilnius, 2009. – P. 154–155.
3. Galnaitytė, Angelė ir Glaznerienė, Birutė. Namai, saugantys Balio ir Vandos Sruogų šeimos atminimą. – Iliustr. // Nemunas. – 2006, lapkr. 16-22 Nr. 40, p. 12.
4. Iliustracijų sąrašas: [B. Sruogos biustas, bareljefas]. – Iliustr. // – Petras Aleksandravičius: albumas / Jonas Umbrasas. – Vilnius, 1985. – Įkl. 10, 26, p. 53–54.
5. KPTA atminimo įamžinimo objektų sąrašas.




© 2004, Kauno apskrities viešoji biblioteka